Prezidentės patarėja apie prekybos centrų boikotą: gerai, kad žmonės netyli
Prezidentės patarėja apie prekybos centrų boikotą: gerai, kad žmonės netyli

Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė džiaugiasi visuomenės aktyvumu reaguojant į problemas dėl aukštų maisto produktų kainų, tačiau abejoja, kad antradienį prasidėjusi akcija tris dienas neiti į prekybos centrus, inicijuota socialiniuose tinkluose, galėtų realiai pakeisti situaciją.

"Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi, pilietiška, žmonės reaguoja į tai, kas vyksta, nesėdi namuose ir nesipiktina nieko nedarydami. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, iš tikrųjų manau, kad vyksta teisingas procesas. Ar akcija pasieks tai, ko nori, aš abejoju, ir manau, kad didžioji dalis žmonių apsipirko prieš akciją ir pakentės akcijos metu", - sakė L. Antanavičienė antradienį interviu "Žinių radijui".

Prezidentės vyriausioji patarėja Lietuvoje pasigenda alternatyvos prekybos tinklams, kur žmonės galėtų apsipirkti.

"Pažiūrėkime, kokia situacija susiklosčiusi Lietuvoje, dominuoja didieji prekybos tinklai ir smulkių pardavėjų yra labai mažai arba beveik nėra. O jeigu pagalvotume apie rajonus, ten dažniausiai stovi kokios dvi didžiulės parduotuvės ir žmonės neturi kur kitur nueiti, todėl ir sakau - nežinau, ar akcija tikrai pasieks tikslą sumažinti prekybos kainas, bet pati iniciatyva rodo, kad mūsų visuomenė darosi aktyvi, netylinti, reaguojanti, o tai yra gerai", - sakė L. Antanavičienė.

Aiškindama, kodėl maždaug dešimtadaliu pabrango daržovės, Prezidentės vyriausioji patarėja kalbėjo ne tik apie sezoniškumo, bet ir augančių vartotojų pajamų įtaką.

"Auga minimali alga. (...) Nedidelių pajamų ūkių pajamos paaugo, o nedideli ūkiai (...) didžiąją savo išlaidų dalį skiria būtent maistui. Žmonės gauna daugiau pajamų, jie gautas pajamas pirmiausia išleidžia maistui, auga paklausa, vartojimas ir tokiu būdu prekybos tinklai, matydami tą augančią paklausą greičiausiai šiek tiek tas kainas ir pakelia", - priežasčių grandinę dėstė L. Antanavičienė.

Prezidentės vyriausioji patarėja gana skeptiškai atsiliepė ir apie politikų iniciatyvas paveikti kainas mažinant Pridėtinės vertės mokestį (PVM), nes tai, pasak jos, galėtų duoti trumpalaikį efektą, ir "dalis tos naudos nusės prekių pardavėjų kišenėse".

"Lietuvoje buvo sumažintas PVM ir mėsai, ir žuviai, 2002-2008 metais. Sumažinus PVM mėsai tuo metu buvo stebima, kad pusę metų kainos buvo daug žemesnės , po to jos vėl pradėjo kilti. Buvo darytas Valstybės kontrolės auditas, kaip PVM lengvatos realizuojasi, ir išvada: efekto, kurio tikimasi įvedant lengvatas, vartotojas negaus, tos kainos tiek jau nesumažės", - dėstė L. Antanavičienė.

Kalbant apie PVM lengvatų įvedimą, pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos, būtina mąstyti ir apie įtaką šalies finansiniam stabilumui

"PVM mokestis yra vienas didžiausių mūsų biudžeto maitintojų. Jei visiems maisto produktams mažinsim PVM 5 proc., tai sudarys apie 300 mln. eurų. Tik mėsai - apie 80 mln. eurų, pieno produktams - apie 50 mln. eurų", - skaičiavo L. Antanavičienė.

Sidebar placeholder