Prezidentės patarėjas: svarbiausias kriterijus atidedant privalomąją karo tarnybą turėtų būti potenciali žala, o ne profesija

Vyriausiasis Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas vertindamas šį V. Baltraitienės siūlymą teigė, kad Karo prievolės įstatyme yra numatyti pagrindiniai privalomosios karo tarnybos atidėjimo atvejai.

"Ten taip pat yra nuostata, kad tarnyba gali būti atidedama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, kai atliekančiam šią tarnybą jaunuoliui būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams arba visuomeniniams interesams. Taigi regioniniuose karo prievolės centruose veikiančios atrankos komisijos, kuriose, patikėkite, dirba labai kompetentingi žmonės, ir nagrinės tokius atvejus, ir teiks tada jau rekomendacijas krašto apsaugos ministrui. Tai galios ir mūsų jauniesiems ūkininkams, tad iš tiesų Prezidentė nemano, kad tai reikėtų reglamentuoti įstatyme", - interviu antradienio rytą "Žinių radijui" sakė V. Sarapinas.

Anot jo, Prezidentė laikosi pozicijos, kad turėtume siekti nustatyti bendras, visiems vienodas taisykles ir nepradėti sudarinėti išimčių sąrašo.

"Įstatyme juk iš tiesų neįmanoma numatyti visų be išimties galinčių pasitaikyti atvejų, kai asmenį būtų galima atleisti nuo tarnybos, vertinant tą galimą žalą jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Juk yra ne tik ūkininkai - yra ir individualių įmonių savininkai, kiti įsipareigojimus prisiėmę asmenys, kuriems gali būti ta žala padaryta", - teigė D. Grybauskaitės atstovas ir pridūrė, kad svarbiausias kriterijus atidedant privalomąją karo tarnybą turėtų būti potenciali žala, o ne profesija, užsiėmimas ar kiti dalykai.

ELTA primena, kad V. Baltraitienė dar kartą kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl jaunųjų ūkininkų prašydama pakeisti Karo prievolės įstatymą.

"Suprantame, kaip svarbu kiekvienam jaunuoliui atlikti privalomąją karinę tarnybą ir ginti savo kraštą, tačiau situacija klostosi taip, kad daliai jaunųjų ūkininkų tą padaryti tampa labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse. Šie ilgalaikiai gaunančiųjų ES paramą įsipareigojimai negali būti atidėti, o bankų taikomos sankcijos gali lemti net ūkio bankrotą. Labai svarbu tai, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei taip pat grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo. Siekiame, kad būtų atsižvelgta į šias ypatingas aplinkybes", - pažymi ministrė.

Ūkininkai, įgyvendinantys Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemones, gauna finansinę paramą ir prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, kurie negali būti atidėti ir turi būti įgyvendinti per tam tikrą numatytą laiką. Jeigu ūkininkams reikėtų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jie negalėtų įgyvendinti numatytų prievolių. Todėl jiems būtų taikomos sankcijos, o tai nulemtų didelius finansinius nuostolius ar net ūkio bankrotą ir likvidavimą, kiltų kitų socialinių padarinių - būtų parandamos darbo vietos, kristų pajamų lygis kaime. Ūkininkai, dalyvaudami Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. ar 2014-2020 m. programų priemonėse, negalėjo numatyti, kad jie gali būti pašaukti į privalomąją karinę tarnybą. Taip pat kyla grėsmė, kad ūkininkams nepajėgiant grąžinti gautos finansinės paramos į ES biudžetą, valstybei grėstų finansinio poveikio priemonės dėl netinkamo lėšų naudojimo, nurodo V. Baltraitienė.

Karo prievolės įstatyme numatyta galimybė atidėti privalomąją karo tarnybą, jeigu bus konstatuojama, kad dėl asmens pašaukimo į tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ir visuomeniniams interesams.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad įstatyme nėra įtvirtinta aiškių kriterijų, pagal kuriuos atidedama privalomoji tarnyba. Ministerija siūlo visus galimus kriterijus dėl atleidimo nuo privalomosios pradinės karto tarnybos reglamentuoti įstatymu, o ne Krašto apsaugos ministro įsakymu.