Prie specializuotis krantinės prisišvartavo pirmasis kruizinis laivas.

Vakar į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė pirmasis šį sezoną kruizinis laivas "Delphin". Tai pirmas laivas, prišvartuotas prie naujai pastatytos kruizinių laivų terminalo krantinės. Jį pasitiko miesto ir uosto valdžia, vaikų pučiamųjų orkestras. Deja, ir lietus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atvykęs į laivą pasveikinti "Delphin" kapitono, pasidžiaugė, kad krantinė jau pastatyta, o prie jos pradedami švartuoti laivai.
Laivas "Delphin" Klaipėdos uoste stovėjo neilgai. Jis atplaukė 8 val. iš Lenkijos Gdynės uosto, o 19 val. turėjo išplaukti į Rygą. Pasak laivo agento, keleiviai turėjo grįžti į laivą ne vėliau kaip 18.30 val.

Laivai užsuks dažniau

Beje, šeštadienį kruizinių laivų terminale jau laukiama atplaukiant kito kruizinio laivo "Paloma I". Uosto direkcijos vadovybė džiaugiasi sėkmingai pradedamu kruizinės laivybos sezonu. Pagal iš anksto užregistruotą kruizinių laivų atplaukimo grafiką Klaipėdos uoste per šį sezoną apsilankys 16 kruizinių laivų, kurie atplauks ir išplauks 43 kartus.
Pavyzdžiui, laivas "Viking Bordeaux" atplauks net 9 kartus, o "Sun Bay" - 6 kartus. Didžiausias laivas "Prinsendam", kurio ilgis 204 m, atplauks 2 kartus. Pernai į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai užsuko tik 24 kartus. Palyginti su praėjusias metais kruizinė laivyba uoste išaugo 46 procentais.
Kruizinio laivo "Delphin", plaukiojančio su Maltos vėliava, operatorė yra Vokietijos kompanija. Laivas vidutinio dydžio: 156 metrų ilgio, 21,3 metrų pločio, 6,2 metrų grimzlės. Juo į Klaipėdą atplaukė 334 keleiviai iš Vokietijos. Laivo įgula - 214 narių, daugiausia ukrainiečių, keleivius aptarnaujantis personalas - 27 žmonės, daugiausia vokiečiai. Laivą agentuoja jūrų agentūra UAB "Forsa".

Jau lengviau organizuojamos ekskursijos

Turistus Klaipėdoje aptarnavo kelionių agentūra UAB "Klaipėdos Mėja". Jos direktorė Miglė Holiday apgailestavo, kad turistams lipant iš laivo lijo lietus. Keleivių laukė 8 autobusai. Į organizuojamas ekskursijas vyko apie 280 turistų. Apie 60 jų liko laive. Direktorės teigimu, laivais keliaujantieji turistai skiriasi nuo kitų tuo, kad jie tiesiog nori maloniai praleisti laiką laive, naudotis čia teikiamais malonumais, plaukioti baseinuose, sėdėti restoranuose ir baruose. Kiekviename uoste būna turistų, kurie nelipa iš laivo į krantą. Beje, kruiziniai laivai kurie plaukioja po Baltijos jūrą, paprastai kiekvieną dieną vis užsuka į kitą uostą.
Pasak M. Holiday, tai, kad autobusai vežė turistus per įmonės teritoriją, kurioje dar atliekami įvairūs darbai, nieko baisaus. Žmonėms, kurie nori individualiai pasivaikščioti po miestą, padarytas geras išėjimo takas per pasukamąjį tiltelį, kuris gražiai nudažytas. Tai, kad tiltelį suka du žmonės, irgi yra tam tikra atrakcija.
"Klaipėdos Mėjos" direktorė sakė, jog šiemet kur kas lengviau buvo organizuoti turistų sutikimą. Tiek Klaipėdos, tiek Neringos savivaldybės geranoriškiau vertino visus prašymus. Beje, kruizinių laivų turistai paprastai yra senyvo amžiaus, tad labai svarbu gauti leidimus juos vežti tokiomis vietomis, kur transporto eismas draudžiamas. Pavyzdžiui, buvo leista turistus bent atvežti iki Nidos centro ir parvežti juos atgal iki tolokai esančios mašinų stovėjimo aikštelės.
Pasak M. Holiday, kadangi Klaipėda - ne Ryga ar Talinas, tad reikėtų visiems bendromis jėgomis pamąstyti, kuo dar būtų galima sudominti turistus. Anot jos, anksčiau nebuvo jokios iniciatyvos, kiek laivų atplaukdavo, tiek ir užtekdavo. Daugelis šalių netgi išgyvena iš turizmo, o pas mus, direktorės manymu, šiai sričiai vis nepakakdavo dėmesio. Ji tiki, kad tai, jog Klaipėda jau turi kruizinių laivų terminalą, skatins turizmo plėtrą.

Sužavėtas kelione

Jau ištuštėjusiame terminale, kai turistus išvežė autobusai, sutikome porą turistų lietui lyjant einančių netgi be skėčių pasidairyti į miestą. Ponas Kriugeris iš Vokietijos Hannofe miesto sakė, jog kelionė prasidėjo Brėmerhafene. Jie aplankys Sankt Peterburgą, Stokholmą, Kopenhagą kitus Baltijos jūros uostus, o baigs kelionę, kuri trunka 11 dienų, Hamburge. Bilieto kainos esančios labai skirtingos, atsižvelgiant į tai, kokioje kajutėje gyvenama - nuo 5 iki 9 tūkstančių eurų. Pasak jo, kuo žemiau gyveni laive, tuo pigiau moki. Turistas sakė, jog nors kelionė dar nesibaigė, tačiau jis esąs labai patenkintas, laivas esąs labai puikus. Į Klaipėdą jis atplaukė pirmą kartą, tad nepaisant lietaus norėjo matyti miestą. Ponas Kriugeris nemėgsta didelių kompanijų ir ekskursijų ir nori vienas pasivaikščioti.

Tobulinti dar yra ką

Pasak N. Puteikio, kruizinių laivų terminalas jau yra: pastatyta krantinė, nutiestos komunikacijos, sutvarkyti tiltelis, pėsčiųjų takas, trūksta tik kelio. Anot jo, "Klaipėdos laivų remontas" netrukdo tiesti kelio Savivaldybei, tik padeda. Anot jo, negerai kai turistų autobusai važiuoja, vaizdžiai tariant, per arimus, tačiau, galima sakyti, jog tai yra ir tam tikra egzotika.
N. Puteikis sako, jog "Klaipėdos laivų remontas" jau yra tinkamai pasirengęs vykdyti operatorės funkcijas. Šios bendrovės darbuotojai jau daugelį metų švartuoja laivus, reguliuoja mašinų srautus, kontroliuoja įvažiuojančias mašinas, įeinančius žmones, tad ypatingų pastangų jiems sutinkant pirmą kruizinį laivą nereikėjo. Pasak direktoriaus, kai bus sutiktas jau 15 laivas, viskas terminale bus daroma geriau.
Pasak N. Puteikio, dar trūksta ženklų, nuorodų, kaip išeiti į miestą. Jo manymu, tuo turėtų pasirūpinti Savivaldybės viešoji įstaiga Turizmo informacijos centras. Prie laivo galėtų stovėtų stendas su miesto planu, kuriame būtų nurodytos visos lankomiausios vietos. Jau investavusi pusantro milijono litų ir už kiekvieną laivą uždirbdama tik 300 eurų, operatorė nesuinteresuota išleisti pinigų stendams, kad turistai kuo greičiau pasiektų mietą ir jame paliktu savo pinigus. Anot N. Puteikio, turistai turėtų žinoti, kad jau pačiame "Klaipėdos laivų remonte" yra muziejus. Kadangi jis priklauso Savivaldybei, ji turėtų tuo ir pasirūpinti.
Operatorė ketina pastatyti pastatą, kuriame būtų įrengtos kavinės, įsikurtų pasieniečiai, būtų prekiaujama suvenyrais ir t. t. Atstumas nuo pastato iki laivo 150 m. Turint omenyje, kad Klaipėdoje dažnai lyja ir yra vėjuota reikėtų nuo laivo iki pastato nutiesti vadinamąją rankovę, kad keleiviams nereikėtų lydytis. Pasak N. Puteikio šis dalykas nebuvo projektuotojų įvertintas, tačiau yra reikalingas. Manoma, jog būtų galima įliuminuoti elingą. Be laivus pasitinkančio vaikų pučiamųjų orkestras, ketinama panaudoti ir istorinę patranką, kuri sveikintų atplaukiantį laivą.