Pagalba mokiniui
Praėjusių metų pavasarį startavę du projektai dvyniai, leisiantys sukurti modernią profesinio orientavimo ir karjeros planavimo sistemą, įgyja pagreitį. Netrukus bus įkurti informavimo taškai mokyklose bei profesinio orientavimo centrai.
Projektų "Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas" bei "Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas bei plėtojimas" pagrindinis tikslas - supažindinti mokinį su rinkos poreikiais bei padėti pasirinkti Lietuvos ūkyje paklausią profesiją.
Taip "Vakarų ekspresui" sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Administravimo departamento Registrų ir statistikos skyriaus vedėjas Vytautas Burokas.
Pasak jo, parengiamieji projektų darbai jau beveik baigti. Dar šiais metais prasidės profesijos konsultantų, mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų ruošimas darbui.
Iki 2008 metų, anot valdininko, mokyklose bus įkurta 640 informavimo taškų, o darbo biržose, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybose veiks profesinio orientavimo centrai.
Dešimtokai, V. Buroko teigimu, jau turi būti pasiruošę priimti sprendimą dėl tolesnės mokymosi krypties, todėl profesinis orientavimas mokyklose turėtų prasidėti kuo anksčiau.
"Pažintis su darbo pasauliu vyks trim etapais. Pirmiausia vaikas turi susipažinti su rinkos poreikiais, paskui - išsakyti savo norus ir kuo daugiau sužinoti apie išsvajotą profesiją ir galiausiai su profesionalų pagalba išsiaiškinti, ar ši profesija jam tinka", - aiškino valdininkas.
Jau dabar veikianti AIKOS sistema, anot V. Buroko, ateityje bus dar patobulinta. AIKOS internetinėje svetainėje specialiai jam pritaikytą informaciją ras ir penktokas, ir bedarbis, ir darbdavys.
Skatins motyvaciją
Pasak žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės "Akrisida" vadovo Klaipėdoje Aro Mileškos, profesinis informavimas bei orientavimas apsaugos jauną žmogų nuo paviršutiniško tam tikros profesijos įsivaizdavimo. Prieš pasirinkdamas specialybę, pašnekovo teigimu, mokinys turi žinoti, ar turi reikiamų savybių, ar šis darbas jam tikrai patiks.
Profesinis orientavimas, anot jo, geriausias būdas skatinti mokymosi motyvaciją. Tokiu būdu mokykla ne tik suteiks žinių, bet ir padės planuoti ateitį.
Anot A. Mileškos, mokyklose kol kas trūksta ir kryptingo socialinių kompetencijų ugdymo. Anot jo, tokios kompetencijos kaip bendravimo įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje, gebėjimas lyderiauti, lankstumas, lojalumas reikalingos kiekviename darbe. Būtent šių kompetencijų labiausiai pasigenda darbdaviai.
Nauda neabejoja
Kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai projektų nauda neabejoja. Pasak jų, profesinis orientavimas ypač naudingas vyresnių klasių mokiniams.
Anot Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovo Stasio Ruibos, profesinį orientavimą reikėtų pradėti dar darželyje. Pasak jo, dešimtokas jau turi žinoti, ko nori, tačiau taip nėra. Ilgalaikis profesinis orientavimas, pašnekovo įsitikinimu, padėtų mokiniui rasti tikrąjį kelią ir nebūtinai aukštojoje mokykloje.
"Vyturio" vidurinėje mokykloje profesinis orientavimas vyksta jau penkerius metus. Anot mokyklos vadovo Vladimiro Genučio, specialistų komanda pradeda dirbti su mokiniais nuo 8 klasės. Būtent šio amžiaus vaikai, pasak direktoriaus, ima rimčiau mąstyti apie savo ateitį.
Vadovo nuomone, šiuo metu mokiniams prieinamas didelis informacijos srautas apie studijas, įvairias specialybes, tačiau reikia jau išbandytos, patrauklios sistemos, kaip tą informaciją tinkamai pateikti.
"Varpo" vidurinės vadovo Valerijaus Kuzliakino teigimu, profesinis orientavimas padėtų apsispręsti nemotyvuotiems mokiniams, kuriems 11-12 klasės tampa prieglauda. Tokie jaunuoliai, V. Kuzliakino nuomone, galėtų stoti į profesines mokyklas ir įgyti tinkamą specialybę.
Jau trečius metus profesinio orientavimo kabinetą "Varpo" vidurinėje kuruojanti socialinė pedagogė Rasa Mantrimienė tvirtina, kad pagalba mokiniui labai reikalinga. Anot jos, ne visi brandūs pasirinkti mokymosi profilį bei apsispręsti dėl būsimos profesijos.
Indra DUOTAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą