Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") administracijai pranešus, jog dėl sumažėjusių krovos apimčių nuo rugsėjo 1 d. dienos planuojama atleisti 178 dokininkus, nepasitenkinimą pareiškė Dokininkų profsąjunga.
Vladimiro Bendoraičio vadovaujama profsąjunga "Klasco" administracijai pateikė reikalavimus, kurių pagrindiniai - suteikti pirmenybę atlikti darbus nuolatiniams dokininkams-mechanizatoriams ir nepratęsti terminuotų darbo sutarčių su "Klasco" serviso padalinio dokininkais.
Dvi dokininkų kastos
Pasak V. Bendoraičio, dokininkai supranta, jog bendrovėje gerokai sumažėjo darbo, ir tiek žmonių, kiek yra dabar - nereikia.
Tačiau profsąjungos pirmininką piktina tai, kad iš 178 planuojamų atleisti žmonių tik 50 yra terminuotąsias sutartis turinčių "Klasco" serviso padalinio darbuotojų ir net 128 nuolatinių dokininkų, kurie bendrovėje dirbo dar iki jos privatizavimo.
V. Bendoraičio įsitikinimu, "Klasco" serviso dokininkai neva sutinka dirbti už 10-20 proc. mažesnį atlyginimą nei nuolatinių darbuotojų, be to, jie "stovi" vadinamoje vietinėje darbo biržoje, t. y. iškviečiami dirbti tik tada, kai yra darbo, o už prastovas jiems esą mokama mažiau nei priklauso arba visai nemokama.
Dokininkų profsąjungos pirmininkas "Klasco" serviso darbuotojus pavadino naujaisiais vergais, kurie neva nedrįsta pakovoti už savo teises bijodami netekti darbo, todėl įmonės administracija esą suinteresuota palikti įmonėje dirbti tokius žmones ir daugiau atleisti nuolatinių dokininkų.
Iš viso šiuo metu "Klasco" dirba 1245 darbuotojai, iš jų - 516 nuolatines ir 150 - terminuotąsias darbo sutartis turinčių dokininkų.
Universalesni darbuotojai
Pasak "Klasco" personalo ir bendrųjų reikalų direktoriaus Sigito Petkevičiaus, atleisti tik dalį "Klasco" serviso dokininkų ir net 128 nuolatinius kompanijos darbuotojus nusprendė įmonės valdyba. "Klasco" administracijos teigimu, "Klasco" serviso dokininkai yra universalesni darbuotojai nei dokininkai-mechanizatoriai. Juos galima paskirti ne tik į krovos kompleksą, bet ir į mažesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbo barą. Pavyzdžiui dali jų dirba birių trąšų terminalo statybose, dalis jų buvo deleguota į kitą padalinį - konteinerių terminalą, o dar 20-30 darbuotojų dirbo metalo laužo smulkinimo įmonė "Kuusamet". Pastarieji ne tik padėjo susidoroti su padidėjusiomis darbo apimtimis, bet ir užsidirbo sau bei uždirbo kompanijai pinigų "iš šalies".
Perkraudavo ferolydinius
Vienas iš kompanijos padalinių "Klasco" servisas buvo įsteigtas 2000 m. balandžio mėnesį. Tuomet į šį padalinį, kuris buvo kviečiamas į darbą esant krovos pikui, dirbo 220 dokininkų. Po kelis mėnesius trukusių mokymų visi jie įgijo tokią pačią dokininkų kvalifikaciją, kokią turi V. Bendoraičio profsąjungai priklausantys dokininkai.
S. Petkevičiaus teigimu, "Klasco" servisas ir buvo įsteigtas tam, kad nereikėtų kviesti į darbą dokininkų poilsio dienomis, ar naktį. Taip pat šio padalinio dokininkai perkraudavo ferolydinius ir kitus kenksmingesnius krovinius.
Visi "Klasco" serviso darbuotojai su kompanijos administracija yra sudarę neterminuotas darbo sutartis.
Sutiko dirbti už mažiau
S. Petkevičiaus teigimu, dokininkų-mechanizatorių priekaištas, esą "Klasco" serviso dokininkai sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, atrodo juokingas. Mat "Klasco" administracija turi V. Bendoraičio pasirašytą raštą, kuriame teigiama, jog dokininkai-mechanizatoriai sutinka patys perkrauti ferolydinius už mažesnį nei jie yra reikalavę atlyginimą.
Kita vertus, "Vakarų ekspresui" sakė S. Petkevičius, administracija siūlė dalį dokininkų-mechanizatorių pervesti į "Klasco" servisą, tačiau tie nesutiko.
Kviečia derėtis
Pasak V. Bendoraičio, kol kas Dokininkų profsąjunga tik siekia informuoti visuomenę apie tai, kad vyksta "Klasco" bei iškviesti jos administraciją į derybas.
Tačiau dokininkai neatmeta galimybės, jog deryboms nepavykus, bus imtasi ir kitų priemonių - mitingų, streikų ar teisminių procesų.
Kaip kraštutinę priemonę V. Bendoraitis paminėjo kreipimąsi į Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją, kad ši paskelbtų Klaipėdos uostą esant nepatikimu ir pigiu uostu. Tokiu atveju krovinių savininkai žinotų, jog Lietuvos uostamiestyje gali būti stabdomi lavai ir pan.
Tiesa, pats V. Bendoraitis pripažįsta, jog pastaroji priemonė nėra reali.
Nenori materialiai atsakyti
Be kitų reikalavimų, Dokininkų profsąjunga siekia, kad "Klasco" administracija nemažintų pagal nuolatines darbo sutartis dirbančių dokininkų atlyginimų, mokėtų už papildomas funkcijas - pvz., krovinio skaičiavimą, neverstų pasirašyti jų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, pagal kurias sugedus kokiam nors mechanizmui, materialiai už tai turi atsakyti darbuotojas.
Taip pat dokininkai teigia esą susirūpinę dėl savo darbo vietų kenksmingumo ir nori būti aprūpinti saugos priemonėmis.
Sumažėjo krova
Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Eduardo Plauškos, šį nepopuliarų žingsnį paskatino žengti sumažėjusios krovos apimtys.
"Kompanija per mėnesį gali perkrauti apie milijoną tonų įvairių krovinių. Tuo tarpu šiemet vidutiniškai per mėnesį perkrauname apie 500 tūkst. tonų. Ekonominė logika diktuoja sumažinti išlaidas ir atleisti dalį darbuotojų",- "Vakarų ekspresui" sakė E. Plauška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą