"Nebuvome "severno zapadnyj kraj", netapome "Lietuva be lietuvių", netapsime ir šimtu angliškų žodžių snobaujančia, svetimvardžių pridaigstyta teritorija", - tvirtino jis pirmadienį Seime vykusiame iškilmingame Kovo 11-osios minėjime.
Signatarui, rašytojui R. Gudaičiui nerimą kelia lietuvių kalbą darkančios svetimybės.
"Išdrįskime ir pasvajokime: mūsų vienybės dėka vieną gražią dieną išnyksta visi angliški užrašai, vergiškas atsisakymas pozicijų, kurias mums testamentu paliko ankstesnės kartos, beždžioniškas moteriškų pavardžių iškraipymas (kažkodėl labiau sueuropėjusioje tradicijoje Donelaičiui nešovė galvon savo būres perkrikštyti Dočėm, Slunkėm, Pelėdėm!), visos darkančios mūsų kalbą svetimybės, kurioms reikia jau nežinia pagal kokius principus sudarytų žodynų, juk tai mūsų kalbininkų žygdarbio dėka kadaise atsispyrėme ir apgynėme savo kalbos grynumą, kintančias normas patikėdami autoritetams ir jais pasikliovėme", - sakė R. Gudaitis.
Pasak Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvių kalba - mūsų nepriklausomybės politinė, dvasinė, kultūrinė siela, jos didžioji prasmė.
"Be harmoningo santykio su ja kaip ir be kultūros, sąžinės, gėdos - žmogus praranda savo kūrybines galias ir tampa instinktų vergu, o valstybė išsigimsta net su tobulais įstatymų brūzgynais ir moderniausiais gražbyliavimais. Pagarba savo kalbai nereiškia kitų kalbų niekinimo, atvirkščiai, tik išryškina jų svarbą, vietą ar nepagrįstas pretenzijas mūsų tautai, kuri visados buvo ir išliks tolerantiška kitoms Lietuvoje gyvenančioms tautoms", - Seime vykusiame iškilmingame Kovo 11-osios minėjime pažymėjo R. Gudaitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą