"Prašome pateikti informaciją, kaip vykdoma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostata, suteikianti teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu? Ar yra patvirtinta tvarka, reglamentuojanti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo taikymą? Jeigu ne, tai kodėl nevykdomas įstatymas?", - ministro klausia R. Juknevičienė.
2012 m. lapkričio 8 d. Seimas priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisą, kuria suteikė teisę kariams dirbti laisvu nuo tarnybos metu, gavus atitinkamą leidimą. Įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.
Įstatymo pakeitimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2006 m. rekomendacijas "Dėl ginkluotųjų pajėgų narių žmogaus teisių". Dokumente pažymima, kad ginkluotųjų pajėgų narių teisės ribojamos gali būti tik konkrečiais neišvengiamos būtinybės atvejais, vykdant karo tarnybos pareigas.
Pasak parlamentarės, dar ir Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, kad riboti žmogaus teises ir laisves galima, jei ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
"Teikdami šio įstatymo pataisą Seimui vadovavomės nuostata, kad kariams turi būti suteikta teisė dirbti kitą darbą, jei tai netrukdo pagrindiniam darbui krašto apsaugos sistemoje ir jei yra gautas atitinkamų institucijų leidimas. Vos tik tapęs krašto apsaugos ministru, J. Olekas pasiūlė šią įstatymo nuostatą panaikinti, įregistruodamas įstatymo pakeitimo projektą. Tačiau pataisos teikimas nereiškia, kad nustojo galioti anksčiau priimtas įstatymas. Jis turi būti vykdomas", - situaciją paaiškino parlamentarė R. Juknevičienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą