Reikalaujantys referendumo dėl homoseksualizmo propagandos ribojimo skųs VRK teismui

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pirmadienį neįregistravus iniciatyvinės piliečių grupės konsultaciniam (patariamajam) referendumui dėl informacijos, susijusios su homoseksualumo propagavimo ribojimu, surengti, iniciatyvinė grupė šį sprendimą rengiasi apskųsti teismui.

Iniciatyvinės grupės vadovas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Labanauskas „Laisvajai bangai" sakė, kad grupė skųs VRK sprendimą teismui. Anot jo, VRK sprendė subjektyviai, toks sprendimas riboja piliečių teisę atsiklausti kitų piliečių nuomonės.

Prieš iniciatyvinės grupės registravimą balsavo 5 VRK nariai, 4 balsavo už, 2 susilaikė.

VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matijošaitytė radijui aiškino, kad iniciatyvai nepritarta, nes referendumu siekiama riboti tam tikros asmenų grupės teises. Tokia nuomonė išdėstyta ir Seimo Teisės departamento išvadose dėl referendumo. Jos teigimu, o VRK sprendimo iniciatyvinės grupės nariai turi galimybę pakoreguoti referendumui siūlomą tekstą ir vėl kreiptis į VRK dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo.

Pasak VRK nario Justino Žilinsko, iniciatyvinė grupė nepasirengė klausimo svarstymui. Jo teigimu, tokios sąvokos kaip „propagavimas", „propaganda", kurias vartoja referendumo šalininkai, Lietuvos teisėje nėra apibrėžtos.

Siekęs įregistruoti iniciatyvinę grupę Kauno miesto savivaldybės tarybos narys G. Labanauskas siūlė surengti referendumą dėl formuluotės, kuria būtų ribojamas "bet kokios informacijos, susijusios su homoseksualumo propagavimu", skleidimas. Politiko nuomone, tokia informacija visuomenės informavimo priemonėse galėtų būti skelbiama tik po 22 valandos. Vėliau VRK posėdyje jis sutiko pakoreguoti laiką ir numatyti, kad tokia informacija galėtų būti skelbiama tik po 23 valandos, primena ELTA.

G. Labanausko teigimu, iniciatyvinei grupei rūpi vaikų ateitis, anūkų ateitis, rūpi Lietuvos ateitis. Jis atkreipė dėmesį į pastarąsias demografines tendencijas, kad ateityje Lietuvoje gali likti tik milijonas gyventojų.

"Jeigu mes norime, kad Lietuva būtų ne tik tai kažkokia ES sritis, kraštas, rajonas, nežinau, kaip tai pavadinsime, tai galime eiti šituo keliu. Jeigu mes manome kitaip, mes turėtume užsiimti ne tik seksualinių mažumų toleravimu, kuris perauga į atvirą ir stiprią propagandą, tačiau užsiimti mūsų tradicinės šeimos palaikymu, vystymu ir dėmesio skyrimu. Mes nesiūlėme nieko drausti, mes siūlėme Lietuvos žmonių paklausti, ar jie pritaria homoseksualizmo reklamos ribojimo laikui per televiziją. Mums draudžia paklausti Lietuvos žmonių, ar galima tai daryti ar ne", - žurnalistams teigė G. Labanauskas.

Jis nesiėmė atsakyti, kokių tolesnių žingsnių imsis iniciatyvinės grupės nariai.

"Iniciatyvinės grupės nariai susirinks, tarsis ir priims sprendimą. Asmeniškai aš dėsiu visas pastangas, kad tai būtų oficialus parašų rinkimas. Jeigu neleis oficialiai, tai aš, kaip pilietis, bandysiu sužinoti gyventojų nuomonę neformaliu būdu", - sakė G. Labanauskas.

Pagal Referendumo įstatymą, piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Tam tikslui iš ne mažiau kaip penkiolikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė. Grupės atstovas atvyksta į VRK ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumu siūlomo priimti sprendimo tekstą.

Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo VRK turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus.

Tam, kad būtų surengtas referendumas, jo iniciatoriai per tris mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų.