Vasario 28-ąją, 12 valandą, Anapilin išėjo jauna klaipėdietė Inesa Morkūnaitė, kuri Dievo valia ir dėl Jūsų, mielieji, palaikymo ir paramos turėjo galimybę pusę metų pasidžiaugti gyvenimu ir iki paskutinio atodūsio savo mažajai dukrelei Ugnei būti gražiausia ir geriausia mama pasaulyje...
Praėjusių metų rugpjūčio 11-os dienos numeryje rašėme apie Ugninės slapyvardį (savo ir dukrelės vardų santrauka) pasirinkusią moterį, kurios stiprybė, valia ir viltis daugybę žmonių privertė ją pamilti ir patikėti stebuklu. Kad ji nugalės retą piktą ligą, dėl kurios ji ištvėrė devynetą sunkių operacijų, komą, chemoterapiją.
Po pusės metų, kuriuos ištrynė skausmas ir stiprių vaistų aptemdyta sąmonė, Inesa sugrįžo į gyvenimą, džiaugėsi kiekviena akimirka su artimaisiais ir ypač - vienintele dukrele Ugne. Kentėdama neslūgstantį skausmą, Inesa pasiryžo ištverti tiek operacijų, kiek reikės, ir išgyventi kančių, kad tik užaugintų savo mažylę. Ji sakė: "Aš pati neįsivaizduoju, iš kur tas tikėjimas. Kai perbrendi skausmo jūrą, užsigrūdini kaip deimantas, nori priešintis likimui, siela auga ir tempia kūną kaip šapelį."
Inesa dar pabuvo su dukrele ir tėveliais prie ežero, pasidžiaugė auksiniu rudeniu, apsilankė Londone, kur ją pakvietė viena ten gyvenanti lietuvių šeima ir globojo kaip savo dukrą. Ji spėjo pasekti dukrai gražiausias pasakas ir išdainuoti lopšines. Suverti iš karoliukų vėrinį. Įskiepyti vaikui tikėjimą Dievu ir žmonių gerumu.
Vasario mėnesį Inesa ėmė žaibiškai silpti. Ši nepaprasto grožio sielos moteris rado jėgų šypsotis, kai nebegalėjo kalbėti.
Išeidama susitikti su Dievu, Inesa prašė artimųjų neverkti ir nesielvartauti, nes verkdami jie nepaleidžia jos sielos. Galbūt dalelė jos sielos, išminties, tikėjimo ir vilties liks žmonėse, kurie palaikė Inesos tikėjimą, aukojo pinigus jos gydymui. Ši dovana neįkainojama: jūs visi moteriai padovanojote pusę metų gyvenimo, kurį Inesa taip mylėjo...
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą