Kokias išvadas turėtų padaryti uostamiestį kartu su partneriais valdantys liberalcentristai, jei už juos Europos Parlamento (EP) rinkimuose balsavo vos 492 klaipėdiečiai, arba 2,06 proc. iš 24,6 tūkst. atėjusiųjų prie urnų?
Uostamiesčio gyventojai didžiausias savo simpatijas išreiškė konservatoriams, už kuriuos balsavo per 6 tūkst. žmonių, ir Liberalų sąjūdžiui - šia partija pasitikėjo per 4,3 tūkst. rinkėjų.
Nuotaika - prasta
Ne vienerius metus uostamiestį valdantys liberalcentristai pirmąjį signalą iš klaipėdiečių gavo dar per Seimo rinkimus 2008-ųjų spalį.
Susumavus visų keturių apygardų rezultatus uostamiesčio gyventojai liberalcentristų net neišrinktų į Seimą - savo balsus už juos atidavė vos 3,7 proc. žmonių. Rinkimai į EP - dar skaudesnis dūris.
Klaipėdoje populiarėjantys iš tos pačios Liberalų ir centro sąjungos atskilę Liberalų sąjūdžio atstovai "Vakarų ekspresui" teigė, kad po rinkimų, artimiausiu metu, jie ketina teikti pasiūlymą.
"Liberalcentristai privalo daryti tam tikras išvadas. Uostamiesčio valdžioje reikia pertvarkos. Ne tik dėl to, kad per rinkimus gauna į "kaulus", bet ir todėl, kad nebepateisina miestiečių lūkesčių", - mūsų dienraščiui sakė vienas įtakingas liberalas.
Buvęs liberalcentristų Klaipėdos skyriaus vadovas, dabartinis miesto Tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis komentarui apie jo atstovaujamos partijos pasirodymą rinkimuose uostamiestyje sunkiai rinko žodžius.
"Kaip vertinu? Ačiū, blogai. Nedirba mūsų skyrius. Apie rezultatus kalbėsime partijos suvažiavime, skyriaus visuotiniame susirinkime. Ką aš dar galiu pasakyti... Blogai, kad klaipėdiečiai abejingi liko, nėjo balsuoti aktyviai, o juk buvo vertų dirbti Europos Parlamente uostamiesčio politikų", - mūsų dienraščiui sakė jis.
Kitas liberalcentristas Vygantas Vareikis nesiejo EP rinkimų rezultatų su situacija, kai balsuojama vietos lygmeniu renkant savivaldybių tarybas.
"Taip, vertinant tuos 2 proc., mums tai yra pralaimėjimas. Tačiau liberalcentristai pasirodė prastai visos Lietuvos mastu, ne tik Klaipėdoje. Mūsų partija pernelyg ir nesistengė veikti aktyviai per rinkimus. Nežinau, prastus rezultatus gal kai kas bando sieti ir su galimybe keisti partijos lyderį. O patys EP rinkimai mažai kam rūpėjo. Jei sąraše būtų buvusios ryškios klaipėdiečiams žinomos politinės figūros, ir rezultatai galėjo būti kitokie", - mūsų dienraščiui sakė jis.
Pokyčių neprognozuoja
Panašu, kad EP rinkimai vis mažiau domina ne tik lietuvius, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) gyventojus.
1979 m. rinkimuose dalyvavo 61,99 proc. europiečių. Tiesa, tada ES priklausė tik 9 valstybės. Vėliau kas penktus metus aktyvumas tolygiai mažėjo, o per šiuos rinkimus nukrito iki rekordiškai žemo lygio - 42,94 proc.
Pasak buvusio europarlamentaro Eugenijaus Gentvilo, apibendrinant rinkimų rezultatus galima pasakyti, kad bendroje ES politikoje, kiek jai įtakos gali turėti EP, nieko nesikeis.
"EP nėra jokių valdančiųjų koalicijų ar opozicijos, kaip Seime. Visur ir visada partijoms teks derinti klausimus su visomis frakcijomis. Kartais krikščionims demokratams su liberalais, kartais - su socialistais, ir panašiai. Ten postai taip pat skirstomis kitaip nei mūsų parlamente. Lietuvoje valdantieji išsidalija visų svarbiausių komitetų vadovų vietas, opozicijai palikdami tik vieną kitą, o EP komitetų pirmininkų vietos skirstomas proporcingai pagal gautų mandatų skaičių", - "Vakarų ekspresui" sakė E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad esminis įvykis EP bus rudenį Airijoje rengiamo referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatai.
"Naujasis EP tęs tą kryptį, kokia buvo iki šiol. Na, o mūsiškiai atrodys blogiau nei prieš tai. Nors, jei jie patys neeskaluos savo skandalingos praeities, niekas per daug ir nesidomės", - svarstė politikas.
Jis turėjo omenyje problemų su teisėsauga neišvengiantį Viktorą Uspaskichą, pirmąjį nušalintą prezidentą Europoje Rolandą Paksą ir lenkų kortos savininką Valdemarą Tomaševskį.
Rinkimų rezultatai Europos Sąjungoje*
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija - 263 mandatai
Socialistų frakcija Europos Parlamente - 163 mandatai
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija - 80 mandatų
Žaliųjų frakcija-Europos laisvasis aljansas - 52 mandatai
Sąjungos už tautų Europą frakcija - 35 mandatai
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija-Šiaurės šalių žalieji kairieji - 33 mandatai
Nepriklausomybės-demokratijos frakcija - 19 mandatų
Kita - 91 mandatas
Rinkimų rezultatai Lietuvoje*
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai - 26,8 proc., 4 mandatai: Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas, Radvilė Morkūnaitė
Lietuvos socialdemokratų partija - 18,62 proc., 3 mandatai: Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis, Zigmantas Balčytis
Partija "Tvarka ir teisingumas" - 12,24 proc., 2 mandatai: Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas
Darbo partija - 8,81 proc., 1 mandatas: Viktoras Uspaskichas
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8,46 proc., 1 mandatas: Valdemaras Tomaševskis
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 7,35 proc., 1 mandatas: Leonidas Donskis
Liberalų ir centro sąjunga - 3,46 proc.
Rinkimų rezultatai Klaipėdoje*
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 25,85 proc.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 18,09 proc.
Partija "Tvarka ir teisingumas" - 13,67 proc.
Lietuvos socialdemokratų partija - 11,18 proc.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 9,27 proc.
Darbo partija - 6,65 proc.
Lietuvos centro partija - 3,06 proc.
"Fronto" partija - 2,75 proc.
Žemaičių partija - 2,71 proc.
Liberalų ir centro sąjunga - 2,06 proc.
Rinkėjų aktyvumas Europos Sąjungoje*
ES vidurkis - 42,94 proc. (2004 m. - 45,47 proc.)
Lietuva - 20,91 proc. (2004 m. - 48,38 proc.)
Latvija - 52,56 proc. (2004 m. - 41,34 proc.)
Estija - 43,2 proc. (2004 m. 26,83 proc.)
Lenkija - 24,53 proc. (2004 m. - 20,87 proc.)
Belgija - 90,39 proc. (2004 m. - 90,81 proc.)
Liuksemburgas - 91 proc. (2004 m. - 91,35 proc.)
Slovakija - 19,64 proc. (2004 m. 16,97 proc.)
* Duomenys - negalutiniai
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą