Geriau kaupti
Prieš pat išsiskirstydami atostogoms parlamentarai sugalvojo pakeisti Mokesčių administravimo įstatymą, kurio pataisos įsigalios kitų metų pradžioje. Tyliai, be didelių diskusijų skubos tvarka Seimas patvirtino nuostatą, kad, mokesčių administratoriui pareikalavus, kiekvienas asmuo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius privalės pagrįsti sandorius patvirtinančiais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais. Kitaip tariant, jei nusipirksite šaldytuvą, televizorių, spintą ar kitą brangesnį daiktą ir pamesite pirkimo čekį, galėsite sulaukti bėdų.
Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto šiai pataisai pristatyti paskirtas pranešėjas, šio komiteto narys, buvęs ilgametis Kauno apskrities VMI viršininkas Antanas Nesteckis, trumpai ėjęs ir visos VMI viršininko pareigas, ramina, esą galimą neteisėtą praturtėjimą tirianti VMI, FNTT, prokuratūros ar kitos institucijos taip nesismulkins ir nereikalaus ne itin brangių prekių čekių.
Šaldytuvai nedomins?
„Įstatyme nėra apibrėžta, kokios vertės daikto įsigijimo teisėtumą bus būtina pagrįsti, tačiau tikrai nereikės pateikti čekių dėl šaldytuvų ar dulkių siurblių, tik dėl daug didesnės vertės pirkinių, kad žmonės galėtų įrodyti, jog įsigydami daiktus neviršijo pajamų. Šaldytuvai ir kiti panašūs daiktai VMI nedomina. Labiausiai ją domins pajamų pagrįstumas. Tačiau tikrai nereikės rinkti dokumentų, pagrindžiančių, kad žmonės gavo tokią ir tokią algą, tokius ar kitokius dividendus arba palūkanas. Tokie duomenys VMI ir taip prieinami. Tačiau reikės rinkti dokumentus apie pajamas, kurių patikrinti VMI neturi galimybės: čekius, liudijančius, pavyzdžiui, laimėjimus sporto lažybose, dovanų gautus pinigus ir t.t.“, - sakė parlamentaras.
Pralaimėtas karas
A.Nesteckis tvirtina, kad įteisinta naujovė padės kovoti su neteisėtu praturtėjimu, kuriam prezidentė Dalia Grybauskaitė 2012-aisiais garsiai paskelbė karą, tačiau tas karas buvo pralaimėtas vos jam prasidėjus. Į rūmus S.Daukanto aikštėje sukviesti VMI bei teisėsaugos institucijų vadovai 2012-aisiais paskelbė, esą yra 160 neteisėtu praturtėjimu įtariamų asmenų, maždaug 5 proc. jų sudaro politikai. 2013-aisiais Lietuvoje vyko 159 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, bet jau tais pačiais metais 42 tyrimai nutraukti, teismams perduota tik 12 bylų, o apkaltinamieji nuosprendžiai priimti tik 4-iose. Štai kaip baigėsi prezidentūros paskelbtas karas. Beje, tik 2010-ųjų gruodį Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo.
Tikisi pergalės
„Neteisėtą praturtėjimą įrodyti labai sunku. Blogiausia tai, kad įstatymas negalioja atgaline tvarka. Bet kokie sandoriai, padaryti iki to, kai įsigaliojo straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo, yra pripažįstami teisėtais. Dar labai svarbu: jei nustatoma, kad gyventojui nepakanka deklaruotų pajamų pagrįsti išlaidoms, jis dar gali pristatyti skolų raštelius. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kad tada tikrinamasis susirenka tuos raštelius iš močiučių, pusbrolių, draugų reikiamai sumai, nors tie rašteliai niekur nėra deklaruoti ir tų skolų gal net iš viso nebuvo. Yra pateiktas projektas, kad skolą, viršijančią 50 tūkst. litų (14 481 eurą), privaloma patvirtinti notariškai. Tai kiek padės kovoti su piktnaudžiautojais rašteliais, bet nepadės aiškinantis dėl senų skolos lapelių turėjimo.
Kai įsigalios pataisos dėl būtinybės pateikti turto įsigijimo bei pajamų gavimo sandorius patvirtinančius dokumentus, sukčiauti bus dar sunkiau. Vienais atvejais bus svarbiau išsireikalauti pajamas pagrindžiančius dokumentus. Pavyzdžiui, jei jūs tam tikrais metais įsigijote brangų automobilį, VMI gali pasidomėti, ar turėjote tam legalių pajamų, o automobilio įsigijimo dokumentas nelabai ir domins, nes pirkti automobilį nėra draudžiama. Jei, pavyzdžiui, jūsų algos neužteks įrodyti pirkimo teisėtumo, turėsite pateikti dokumentus, kad, pavyzdžiui, tais metais pardavėte sklypą, lėktuvą ar dar kažką. Pirkimo dokumentai domins, pavyzdžiui, jei statysitės namą. Bus reikalingi visų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, kad nepasakytumėte, jog aš pats namą pastačiau ir tai man nieko nekainavo arba kainavo keliskart pigiau nei iš tikrųjų. Jei sakysite, kad man statybines medžiagas padovanojo, turėsite parodyti dovanojimą įrodančius dokumentus. Tik tada bus galima nustatyti, ar namas pastatytas legaliai“, - paaiškino A.Nesteckis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą