- Sąskrydyje laukia ne tik pramogos, bet ir darbas. Kokius klausimus gvildensite partijos tarybos posėdyje?
- Įvertinsime situaciją Lietuvoje, taip pat ir tarptautinę. Manau, mūsų rezoliucijos metmenys šį kartą bus susiję su vertybėmis, kurios turėtų būti puoselėjamos Lietuvoje, - modernus tautiškumas, patriotizmas, krikščioniškosios vertybės, šeima, santuoka tarp vyro ir moters - tai, dėl ko pastaruoju metu keliamas sąmyšis žmonių sąmonėse.
- Europą krečia Graikijos skolų krizė, dramatiškos pabėgėlių dalybos. Ko gera, jeigu Graikijos problemai dėmesio būtų skirta anksčiau, šiandien nekunkuliuotų šitiek aistrų?
- Pasitikslinau keletą skaičių - iš tiesų Graikijos skolų klausimai iki šiol EP buvo svarstomi daugiausia gal 4 kartus, o, pavyzdžiui, lygių galimybių arba homoseksualų santuokų svarstymų skaičius įspūdingas - 114 kartų. Tai parodo dabartinės Europos požiūrį į problemas.
Kai vadinamoji „trojka“ - Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas - pradėjo graikams veržti diržus, Graikijos ekonomika per keletą metų nusmuko 25 proc. Kažkas gyveno labai turtingai - suteikė paskolas, paskui jas susigrąžino. Tai finansų institucijos. Bet kodėl dėl bankų pasipelnymo turėtų kentėti paprasti graikai? Apie tai kalba ir Graikijos premjeras, ir jį palaiko dauguma šalies žmonių, referendume pasakę „ne“ šaliai brukamoms reformoms.
Kitas dalykas, kuo aš žaviuosi, - graikų politikai išdrįso paklausti žmonių nuomonės, esant totaliam spaudimui, kai bankai uždaryti, ribojami bankomatų išduodami pinigai. Pamenate naktinę mokesčių reformą Lietuvoje? Ar galite įsivaizduoti, kad tuometė konservatorių ir liberalų Vyriausybė pateiktų klausimą tautai: „Susiveržkime tuos diržus ar ne?“ Juk konservatorių valdymo metu Lietuvos valstybės skola išaugo 2,5 karto.
Aišku, Graikijoje apstu problemų. Jie kritikuojami dėl per didelių išlaidų krašto apsaugai, bet šalia yra Turkija, ir jiems gyvybiškai svarbu turėti stiprius gynybinius pajėgumus. Galima kalbėti, kad graikų kompanijos lepinamos, gyvena tarsi mokesčių rojuje. Tokius dalykus iš tiesų reikia tvarkyti. Tie, kurie vogė, turi atsakyti, o paprasti žmonės čia niekuo dėti. Tokia mano pozicija dėl Graikijos.
- O kaip vertinate ES biurokratų primestą pabėgėlių problemos sprendimą?
- Per metus Europą pasiekia 140-150 tūkst. pabėgėlių. Dabar kalbama apie 60 tūkst. O ką mes darysime kitais metais ir dar paskesniais? Juk Europa uždus. Uždus nuo svetimos kultūros, svetimo mentaliteto žmonių su jų problemomis, charakteriais, ligomis, narkotikais, ginklais, su jų gyvenimo būdu! Ar mes esame pasiruošę juos integruoti? Mes nesusitvarkome su savo piliečiais, o kaip integruoti žmogų, kuris galbūt kaip velnias kryžiaus nekenčia krikščionių, man sunku tai įsivaizduoti.
- Bet ar čia mūsų pareiga? Ar mes jiems davėme ginklus, kuriais jie žudo vieni kitus?
- Dabar mes verčiami kovoti su pasekmėmis. ES pernai atseikėjo Afrikai 1,4 mlrd. eurų. Gražiems tikslams - švietimui, humanitariniams dalykams. Bet aš pasigendu racionalaus klausimo: „O ką jūs už tai padarysite?“ Galbūt skiriant milžiniškus pinigus reikėjo išsakyti reikalavimus: susitvarkykite savo sienas, baikite skersti vieni kitus, gausite pinigus tik tada, kai įsivyraus bent kažkokia ramybė, stabilumas. Bet nieko nebuvo pareikalauta. Pinigai metami, už juos perkami ginklai, žudomi žmonės. Dabar jie masiškai bėga nuo tų baisumų. Bet jeigu pagal tokį principą bus einama ir toliau, per 3 metus Europa užsikimš. Manau, reikia pirmiausia šalinti priežastį, dėl kurios žmonės iš Afrikos bėga į ES.
- Ar ne tragiška: lietuvaičiai bėga iš gimtinės, o į jų vietą dosnioji Europa siunčia svetimšalius, kuriuos privalėsime globoti?
- Tai didžiulė problema, kad 800 tūkst. žmonių per 25 metus emigravo iš Lietuvos. Todėl šešios partijos ir pasirašėme bendrą susitarimą dėl emigracijos. Jį vertinu taip pat, kaip kitados pasirašytus susitarimus stoti į ES ir NATO, dėl krašto gynybos stiprinimo. Tautai gresia išnykimas, ir šis gražus lopinėlis žemės prie Baltijos pereis į kitas rankas. Todėl mes privalome imtis tokios politikos, kuri stabdytų emigraciją. Ir ne vien tvarkyti ekonomiką ir kelti atlyginimus. Iš Lietuvos išvažiuojantys vardija daugybę neigiamų dalykų: valstybėje klestintį neteisingumą, korupciją, nelygias galimybes vaikams siekti išsilavinimo, galų gale teismų sistemą. Privalome koordinuoti visų valstybės institucijų veiksmus, pasitelkti finansus, dirbti taip, kad emigracijos srautai mažėtų ir visai sustotų. Kažkada Lietuvoje gyveno net 3,7 mln. žmonių, manau, galime pasiekti, kad po 10 metų Lietuvoje gyventų 3,5 milijono.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą