Sudraskyti tinklai
„Kol kas stintų sugaunama mažokai,” - tikina Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila. Tačiau, pasak jo, Klaipėdos žvejai nenusimena, juk priešaky dar visas vasaris ir stintų dar gali pasirodyti.
„Jau labai daug stintų yra Latvijoje, o jos iš ten atplaukia, kai Latvijoje stintų daug, pas mus mažiau būna. O kalbos, kad pas mus stintos išnyks, tai tik mitas. Šios žuvys išnykti negali. Būna metų, kad stintų nėra kur dėti. Užtenka stintų ir rusams, juk šios žuvys plaukia į Rusijos pusę“, - kalbėjo A.Bargaila.
Pasak jo, kadangi dabar daug dėmesio skiriama užterštumo prevencijai ir vandens būklės gerinimui, ateityje žuvų padėtis vandenyse tik gerės.
„Stintos yra plėšrios žuvytės, tačiau kitoms žuvims jos negali padaryti labai didelės įtakos. Tačiau pačioms stintoms dabar pavojingiausi ruoniai, kurių populiacija Baltijos jūroje labai išaugo. Jų dabar kone dvigubai daugiau nei buvo“, - sakė A.Bargaila.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija kreipėsi į Raudonosios knygos komisiją, kad ši pagaliau atkreiptų dėmesį į išaugusią ruonių populiaciją ir iš saugomų ruonių rūšių išbrauktų tą, kurios individų jau apstu.
„Mūsų žvejai išplaukia į jūrą, sunaudoja daug degalų, o užmetę tinklus ištraukia ne žuvis, o ruonių sudraskytus tinklus. Tai didžiuliai nuostoliai, per metus žvejys patiria 50-60 tūkst. litų nuostolių dėl sugadintų tinklų“, - pasakojo minėtos asociacijos pirmininkas.
A.Bargaila tikino, kad jau pats laikas kalbėti apie ruonių populiacijos reguliavimą, kol jų būriai nepridarė žvejams dar daugiau finansinių nuostolių.
„Juk ruoniai ėda ne tik stintas, ėda ir menkes, kitas žuvis. Jeigu stintų populiacija būna labai didelė, tai kodėl gi ruoniams neprisiėdus šių žuvelių, - juokavo jis. - Be to, jei žvejai stintas žvejoja ant kabliukų, ruoniai jau labai gražiai moka nuo jų žuveles nurinkti. O žvejams lieka tik galvos.“
Pasak A.Bargailos, pavyzdžiui, Suomijoje sumedžiojamų ruonių kvota yra apie 1000 ruonių per metus.
„Tačiau Lietuvoje tokios kvotos nėra, nes ruonis vis dar Raudonojoje knygoje pas mus puikuojasi. Manau, Aplinkos ministerija turėtų imtis iniciatyvos šiuo klausimu“, - tikino jis.
Žvejai kaip užhipnotizuoti
A.Bargaila teigia, jog stintų populiarumas tarp žvejų ir tarp gyventojų neblėsta.
„Mes tarpusavyje juokiamės, kad klaipėdiečių stintauja palyginti nedaug. Privažiuoja iš įvairių šalies miestų - Vilniaus, Kauno, Panevėžio. Žmonės kaip užhipnotizuoti šąla ant ledo, nors dar ir stintų kol kas mažai, - šypsojosi A.Bargaila. - Žinote, jeigu šeimininkės gerai pakepa stintas, skanios jos.“
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas teigė, jog prie Kuršių įlankos uosto akvatorijoje žvejai nesibaimina lipti ant ledo, nors jis netvirtas.
„Jie rizikuoja savo gyvybe, nors ir grasinama baudomis, nė motais jiems, - kalbėjo pašnekovas. - Nors aš manau, kad baudos problemos neišspręs, reikia daugiau tikrintojų, kurie apžiūrėtų vietas, kur renkasi žvejai. Jiems papasakotų, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Kitaip tariant, reikia daugiau švietimo, diskusijų.“
Žvejai privalo turėti vadinamuosius kablius, kad įlūžę galėtų išsikabaroti. Tačiau norint užsikabinti, reikia tvirto ledo.Pasak A.Bargailos, kol kas nematyti, kad visi žvejai būtų apsiginklavę kabliais. „Be to, kablys ne visada gelbsti, reikia, kad žmogus įkritęs į ledinį vandenį nesušaltų, o kai temperatūra minusinė, sušąlama labai greitai. Taip kad geriau visada būti atsargiems ir paisyti specialistų rekomendacijų, nelipti ant netvirto ledo“, - tikino jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą