Sąjūdis - ypatingas reiškinys istorijoje

Sąjūdis buvo ir yra ypatingas reiškinys Lietuvos istorijoje, o jo dvasia ir šiandien tebėra gyva žmonių širdyse, Vilniuje vykusiame iškilmingame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjime pabrėžė Sąjūdžio kūrėjai. 

Nacionaliniame dramos teatre šeštadienį susirinko gausus būrys LPS narių, rėmėjų, visuomenės veikėjų, politikų, kurie, kaip ir prieš 20 metų, atėjo palaikyti Sąjūdžio idėjų. Taip pat dalyvavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos.

Pasak iškilmingame minėjime dalyvavusio Prezidento Valdaus Adamkaus, Sąjūdis mus išmokė būti solidaria tauta, o kartu - ir neatskiriama demokratinio pasaulio dalimi, Sąjūdis ir šiandien mums išliko politinės veiklos idealas, iš kurio turime mokytis.

"Prabėgo daug metų, bet iki šiol tas dienas prisimename su begaliniu jauduliu. Juk Sąjūdis buvo ne tik politika ir ne tik tiesė kelią į valstybingumą. Sąjūdis kiekvieną geros valios žmogų palietė asmeniškai, primindamas, kad jis turi savo Tėvynę, Tautą, savo tikėjimą ir savo žmogiškąjį orumą", - sakė šalies vadovas, kreipdamasis į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, istorinio suvažiavimo delegatus bei Sąjūdžio aktyvistus.

Prezidentas apgailestavo, kad ne visas Sąjūdžio pamokas išmokome. Šalies vadovo nuomone, iškovoję neįtikėtiną istorinę pergalę, nugalėję galingiausią dvidešimtojo amžiaus imperiją, kartais išsigąstame netikrų pavojų.

"Todėl nepasiklyskime smulkmenose. Tada, prieš dvidešimt metų, Lietuvai grėsė daugybė gyvybiškai rimtų grėsmių. Tačiau Sąjūdis, siedamas pačias įvairiausias politines pažiūras, vieningai siekė Lietuvos laisvės. Manau, kad todėl jis ir šiandien tebėra geriausia moralios ir kultūringos politikos, pilietinio solidarumo ir tolerancijos mokykla. Sąjūdis ir šiandien mums - politinės veiklos idealas, iš kurio turime mokytis, kaip, būdami skirtingi, turime siekti bendros gerovės ir bendrų tikslų", - pabrėžė V. Adamkus.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, Sąjūdžio garbės pirmininko Vytauto Landsbergio teigimu, Sąjūdis buvo ir yra ypatingas reiškinys istorijoje.

"Lygiai prieš dvidešimt metų padarėme didelių dalykų. Atėjome ir trinktelėjome šį tą naujo ir tai nuskambėjo plačiai. Sąjūdis buvo ne tik organizacija, tai buvo fenomenas, ypatingos svarbos dvasinis, moralinis, reiškinys. Sąjūdžio reiškinys buvo kaip kunkuliuojantis vulkanas. (...) Po demoralizacijos dešimtmečių atgimimas už tiesą, už laisvę, už padorumą, už kitokią Lietuvą", - sakė V. Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad valstybės atkūrimas tebesant jai okupuotai Europos istorijoje buvo unikali situacija, o būtent iš Sąjūdžio gimė ir įstatymų projektai, ir Lietuvos užsienio politika, ir moralinė politika.

Trijų Baltijos tautų bendrumą kovos už nepriklausomybės atgavimą metais prisiminė minėjime dalyvavę Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Enasas Esma (Ennas Eesmaa) ir vienas iš Latvijos liaudies fronto pirmininkų Dainis Ivanas.

"Buvo rankos, kurios rado viena kitą. Brolybė, vienybė, laisvė - tai, ką prieš dvidešimt metų išsikovojo visos tautos. Mes buvome, esame ir būsime kartu", - sakė D. Ivanas.

E. Esma Sąjūdžio iniciatoriams V. Landsbergiui, Kazimirai Prunskienei, Romualdui Ozolui, Kazimierui Motiekai ir Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui įteikė padėkos medalius.

Susirinkusieji aplodismentais pasitiko vieną Sąjūdžio kūrėjų - poetą Justiną Marcinkevičių, kuris savo kalboje pabrėžė, kad itin svarbu yra išlaikyti Sąjūdžio dvasią.

"Ne sykį esu girdėjęs klausimą: kur dingo Sąjūdis? Galiu atsakyti, kad jis niekur nedingo. Jis čia. Gal salė ne tokia erdvi, gal mes šiek tiek palinkome į senatvę, bet aš tikiu, kad Sąjūdžio dvasia, kurios buvo pilni Vilniaus sporto rūmai ir visa Lietuva, gyva širdyse", - sakė J. Marcinkevičius.

Poetas šiandien pasigenda tų vertybių, kurios buvo svarbios steigiant Sąjūdį, ir palinkėjo išlikti Sąjūdžio žmonėmis.

"Klauskime ten, kur regime neteisybę, kalbėkime, siekime tiesos ir teisingumo, socialinio ir politinio teisingumo, neužmirškime, kad gyvenimas - tai ne vien tik atskiras kiekvieno iš mūsų gyvenimas, bet gyvenimas yra šito pasakiškai didelio organizmo - Lietuvos - gyvenimas. Šitame gyvenime niekada nebus per daug nei meilės, nei tikėjimo, pasiryžimo ir pasiaukojimo, viso to, ko buvo pilnas mūsų gyvenimas prieš dvidešimt metų", - kalbėjo poetas.

Minėjime tylos minute pagerbtas būrys jau išėjusių iš gyvenimo sąjūdininkų.

Lietuvos muziejų asociacijai perduoti Sąjūdžio 20-mečio medaliai, simbolizuojantys padėką sąjūdininkams ir visiems Lietuvos žmonėms. Medaliai bus išdalinti kraštotyros ir kitiems šalies muziejams.

Po iškilmingosios minėjimo dalies pranešimus apie Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo reikšmę, KGB požiūrį į Sąjūdį bei dabartinius iššūkius skaitė mokslininkas Antanas Kulakauskas, istorikas Arvydas Anušauskas, LPS iniciatyvinės grupės nariai Romualdas Ozolas, Bronius Genzelis, Zigmas Vaišvila ir kiti visuomenės veikėjai.

Renginio akcentu tapo Sąjūdžio deklaracija, kuria kviečiama burtis visų kartų sąjūdininkus, nes "ir šiandien, kaip ir tada, prieš dvidešimt metų, turime būti pasiryžę siekti tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą".

Eltos inf.