Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas (LPSIGK) siekia užimti aktyvią pilietinę politinę poziciją šalyje ir tikisi ilgų bei galbūt labai nemalonių debatų su naująja valdžia.
Prieš šeštadienį rengiamą Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 20-ečio minėjimą klubo nariai
ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje pristatė savo veiklos gaires. Klubo nariai įsipareigojo, kaip ir prieš 20 metų, sakyti tiesą apie valdžią, sekti jos veiksmus ir atvirai siūlyti išeitis šaliai svarbiais klausimais.
Pasak LPSIGK pirmininko, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Zigmo Vaišvilos, klubas nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas šiandien vyksta valstybėje, o vienas politinio gyvenimo atgaivinimo būdų yra Sąjūdžio ir kitų visuomeninių organizacijų parama.
"Sąjūdis deklaravo tiesos sakymą. Anksčiau sakyti vieną, o daryti kitą buvo nesuprantama. Dabartiniams politikams tai yra kasdienybė. Susidariusi situacija Lietuvoje yra iš esmės pavojinga. Manome, kad tie, kurie sakėme tiesą prieš dvidešimt metų, neturime moralinės teisės šioje susidariusioje situacijoje tylėti. Jeigu valdžia daro gerus žingsnius, kodėl nesveikinti ir neparemti? Bet jeigu daro priešingai, reikia šnekėti apie tai atvirai ir siūlyti žmonėms konkrečią išeitį", - sakė Z. Vaišvila.
LPSIGK nario, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Romualdo Ozolo teigimu, ar pavyks tai padaryti - priklausys nuo atkaklumo, sėkmės ir gebėjimų, tačiau pažymėjo, kad iniciatyvinės grupės klubas mato daug problemų, kuriomis ketina užsiimti atviromis akimis, laikydamiesi Sąjūdžio principų "nemeluoti ir veikti nemeluojant".
"Valdžios priežiūros rūpesčiai mums tiesiogiai gultų tuoj pat, nedelsiant, kai tik susiformuos Vyriausybė ir Seimas pradės dirbti", - kalbėjo R. Ozolas.
Tarp itin svarbių klausimų iniciatyvinės grupės klubo nariai minėjo LEO LT, Lenkų kortos, nuo visuomenės slepiamų Sąjūdžio dokumentų, 1991-ųjų sausio įvykių problemas.
"Maximos savininkams užstatytas visas Lietuvos valstybės turtas. Žinote, jeigu koks gudruolis bandytų traktuoti šią problemą kaip nenusikalstamą veiką, tai jam būtų sunku padaryti. Aš asmeniškai remsiu ir raginsiu savo bičiulius klube pradėti viską nuo nulio.(...) Arba mes turime valstybės kontroliuojamą instituciją, arba jos galbūt išvis nereikia. Kam žaisti ir tempti laiką? Verslininkai gali parduoti už bet kokią kainą ir terorizuodami mūsų visų valstybę", - perspėjo R. Ozolas.
Anot R. Ozolo, reikia atkreipti dėmesį ir į pernai Lenkijoje priimtą įstatymą dėl Lenkų kortos. Pagal šį įstatymą į dokumentą, primenantį lenkišką pasą, turi teisę pretenduoti kiekvienas lenkų kilmės buvusios Sovietų Sąjungos gyventojas, įrodantis savo ryšį su lenkų kalba, kultūra. Lenkų kortą jau turi keli naujieji į Seimą patekę nariai ir jie gali naudotis daugybe kitos šalies socialinių privilegijų.
"Kaip besuksi, tai yra paslėptas Lenkijos piliečio dokumentas. Jį turi keli naujieji į Seimą išrinkti nariai. Jų problema yra ta, kad Lenkų kortos įgijimu prisiekus Lenkijos valstybei, jie nebeištikimi Lietuvos valstybei. Jau kai kurie Seimo nariai iniciatyvą parodė, kad būtų atimta galimybė prisiekti, nors sulaukė neigiamos reakcijos", - sakė R. Ozolas.
Be kita ko, LPSIGK nariai nuogąstauja, kad visuomenė yra izoliuota ir negali susipažinti su Sąjūdžio dokumentais. Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio teigimu, skaudu, kad dokumentai archyve nyksta ir yra slepiami.
"Istorija yra labai svarbu. Mums tenka prisiimti kaltę, kad per mažai skiriame laiko ir dėmesio tai istorinei tiesai. Interpretacijų apie svarbius įvykius Lietuvos valstybėje yra labai daug", - kalbėjo B. Genzelis.
Tuo tarpu R. Ozolas patikino, kad Sąjūdžio klubo nariai stengsis surinkti kuo daugiau archyvų ir parašyti "tikrą Sąjūdžio istoriją, kuri pamažu ryškėja ir kurios tauta dar nežino".
Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą