Šalia "Vaivos" - Gerlacho namo pamatai

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai aikštėje šalia buvusio "Vaivos" kino teatro parodė, jog vieno gražiausių Klaipėdos sandėlių - Dramblio namo - čia nebuvo. Šioje vietoje rasti vienaaukščio gyvenamojo pastato bei vieno iš žymios pirklių Gerlach šeimos atstovų namo pamatai.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Archeologijos - restauravimo skyriaus vedėjos Romos Songailaitės, žvalgomieji tyrimai pradėti prireikus duomenų sklypo Herkaus Manto gatvėje 11 detaliajam planui derinti. Jau senokai virė diskusijos, jog būtent čia stovėjęs garsusis Dramblio namas.

"Atidengėme dviejų pastatų pamatų fragmentus, aptikome pietvakarines išorines sienas. Radome Gerlacho namą, XIX amžiaus septintąjį dešimtmetį buvusį vienu gražiausių Klaipėdos pastatų. Atidengėme ir Gerlacho namo rūsį, bet ten nieko neradome", - pasakojo archeologė.

Atidengiant pamatus aptiktas ir Gerlacho namo rūsys.

Kitas kasinėjant aptiktas pastatas - XIX amžiaus pradžios vieno aukšto su mansarda gyvenamasis namas, arka buvęs sujungtas su Dramblio sandėliu. Viena šio pastato siena nusitęsia tolyn po aikštę ribojančiu gyvenamuoju daugiaaukščiu su pirmajame aukšte įsikūrusiomis kavinėmis bei parduotuvėmis.

Šių pastatų pamatų fragmentai sudėlios taškus ant i ir pokariniuose uostamiesčio planuose. Pasak R. Songailaitės, šiuo metu vyksta ginčai, kuriuo planu - 1942 ar 1947 metų - reikėtų naudotis. Galutinės išvados dar nepadarytos, mat kasinėjimai baigti tik vakar, tačiau panašu, jog tikslesnis būsiąs 1942-ųjų planas.

"Šių taškų suradimas reiškia, kad bus galima normaliau dirbti su pokario planais. Pagal juos galima atstatinėti sklypų ribas", - sakė R. Songailaitė.

Žvalgomieji tyrimai atlikti 50 kvadratinių metrų plote. Jų metu rastą kultūrinį sluoksnį, anot R. Songailaitės, galima datuoti XVIII amžiumi. Daugiau senosios Klaipėdos paslapčių atskleisti tikimasi po platesnių archeologinių tyrimų. Jie, anot R. Songailaitės, prieš ką nors statant čia tikrai turės būti.

Vienaaukštis gyvenamasis namas su mansarda (dešinėje), buvęs sujungtas su Dramblio sandėliu, yra įamžintas senuosiuose Klaipėdos atvirukuose.

Skaičiai ir faktai

Remiantis istorikės Zitos Genienės surinkta medžiaga, šalia sandėlio Liepojos gatvėje (dab. Herkaus Manto) stovėjusiame vienaaukščiame pastate su mansarda veikė karčema, vėliau restoranas, cheminė valykla, buvo įrengti nuomojami butai.

Į dabartinio Herkaus Manto g. 11 sklypo ribas pateko ir dalis buvusios Liepojos g. 15 sklypo. Jame stovėjo vienas puošniausių Klaipėdos XIX a. 8 dešimtmečio statinių, priklausiusių žymiausios Klaipėdos medienos pirklių Gerlach šeimos atstovui slaptajam komercijos tarėjui Heinrich August Gerlach.

XX a. antrame dešimtmetyje pastatą įsigijo prekeivis miško mediena bei lentpjūvės Joniškėje savininkas Jakob Jawschitz, XX a. ketvirtąjį dešimtmetį - jo sūnus Jankel Jawschitz. Pirmasis aukštas 1923-1938 m. buvo išnuomotas Klaipėdos krašto komendantūrai. Kadangi savininkai buvo žydai, 1939 m. Klaipėdos kraštą užėmus nacistinei Vokietijai pastatas buvo nacionalizuotas, jame įsikūrė karinė valdyba. 1945 m. pradžioje pastatas subombarduotas.

Anot Z. Genienės, pastatas savo architektūra atspindėjęs stambiųjų Klaipėdos pirklių ir pramonininkų statomų namų architektūrą. Pastatas buvęs stačiakampis, mūrinis, su pusrūsiu, dengtas dvišlaičiu stogu. Didžiausias dėmesys skirtas pagrindiniam fasadui, jo puošybai naudoti gausūs dekoro elementai.

1945 m. sausio mėn. vykstant mūšiams dėl Klaipėdos, vakarinė Liepojos gatvės dalis nuo dabartinės S. Daukanto iki Vytauto gatvės nukentėjo labiausiai. Visiškai buvo sugriauti tyrinėjamo ir artimiausių sklypų statiniai. Pokariniuose Klaipėdos generaliniuose planuose buvo numatyta dabartinę Herkaus Manto gatvę paversti magistraline, ji praplatinta 7 metrais. Dėl to buvo nugriauti išlikę vakarinės pusės statiniai, pradėtas formuoti naujas užstatymas, neatsižvelgiant į senąją planinę struktūrą.

Giedrė NORVILAITĖ