Šaliai nusipelnė ne sąžiningi mokesčių mokėtojai, o tinginiai ir lėbautojai

Šaliai nusipelnė ne sąžiningi mokesčių mokėtojai, o tinginiai ir lėbautojai

Šalies prezidentė praėjusią vasarą metiniame pranešime atsakinguosius ragino susirūpinti nedarbo problema ir akcentavo, jog paramą reikia skirti tiems, kam labiausiai jos reikia, o ne tiems, kas ja piktnaudžiauja. Vis dėlto dabartinė šalies situacija rodo, jog labiausiai paramos „nusipelnė“ stikliuko kilnotojai, kurių dirbti varu nenuvarysi, kurie piktina sąžiningai dirbančius aplinkinius ir, maža to, šokdina policijos pareigūnus - jie pašalpų dienomis dirba be jokio atokvėpio.

Mokesčių mokėtojai išlaiko lėbautojus

Per pastaruosius kelerius metus išaugus pašalpų gavėjų būriui, „Sodros“ skiriamos lėšos jiems viršijo rekordus.

Šiuo metu visa „Sodros“ skola siekia net 9,322 mlrd. litų. Šiais metais vien nedarbo ir socialiniam draudimui skirta 377 072 litų. Mokesčių mokėtojai piktinasi, jog dirbantieji dar turi išlaikyti ir tuos pašalpininkus, kurie darbo kratosi it velnias kryžiaus, o gavę pašalpą tuojau pat lekia pirkti alkoholio. Kuo jie nusipelnė gyventi iš padorių mokesčių mokėtojų kišenės?

Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas Jonas Samoška apgailestavo, jog, pavyzdžiui, seniūnijos dėl netobulų įstatymų vargiai gali sutramdyti piktybinius pašalpininkus. „Yra tokių, kurie gauna pašalpas, prageria ir viskas. Kai pinigai naudojami ne pagal paskirtį, jie gavėjui apribojami, skiriant jų tik dalį. Socialinis darbuotojas dalyvauja perkant rizikos grupės pašalpininkams rūbus, maistą, kitas prekes, kontroliuoja, kad būtų sumokėti mokesčiai“, - pasakojo J. Samoška. Pasak seniūno, šeimas reikia kontroliuoti ne tada, kai šios jau įtrauktos į rizikos grupę.

„Čia jau beprasmiškas dalykas. Labai mažai jau girtaujančių žmonių pasitaiso. Geriantį žmogų net šeimos nariams sunku kontroliuoti, o socialinis darbuotojas turi apvažiuoti daug tokių šeimų, - pasakojo J. Samoška. - Dėl vaikų, augančių tokiose šeimose, labiausiai reikia stengtis, kad jie būtų pavalgę, turėtų kuo apsirengti, reikmenis mokyklai.“

Anot J. Samoškos, dabar mėgstama skelbti, kad kas penktas šalies gyventojas skursta, tačiau kiekvienas sveikas žmogus gali pragyventi, jeigu netingi dirbti.

Seniūnų asociacijos prezidentas teigė, jog seniūnijos labai dažnai sulaukia gyventojų skambučių, jog pašalpos mokamos ne tiems, kurie jų nusipelnė.

„Žmonės įniršę klausia, kodėl mokamos pašalpos alkoholikams? Bet mes nemokėti negalime, tokie įstatymai. O, pavyzdžiui, tie, kurie neatidirba už pašalpas, pinigų negauna. Bet gauna maisto. Absurdas - žmogus neatidirba, bet maistą vis tiek reikia duoti. Tokiu atveju būtų logiška nieko neduot“, - rėžė seniūnas.

Šokdina policiją

Nors mūsų šalyje policijos finansavimas apgailėtinas, jai dalį lėšų tenka skirti įsisiautėjusiems girtuokliams tramdyti.

Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio, ypač daug policijos iškvietimų būna mažesniuose miesteliuose ir kaimuose.

„Pašalpų mokėjimo dienomis kai kurie pašalpas gaunantys žmonės girtauja, triukšmauja. Tai kelia aplinkinių pagrįstą pasipiktinimą, todėl daugėja ir iškvietimų į įvairias karštąsias vietas. Kiekvienais metais daugėja ir pasipriešinimų pareigūnams atvejų. Dažniausiai tai daro girti asmenys, geriantys po kelias dienas iš eilės. Tiek dienų geriantiems asmenims aptemsta protas, jie nesuvokia savo veiksmų, gresiančių pasekmių, todėl dažnai nepaiso teisėtų pareigūnų reikalavimų, bando priešintis policijai. Išsiblaivę žmonės gailisi dėl savo elgesio, tačiau dažniausiai jau būna vėlu“, - teigė pareigūnas.

Be to, darbo padaugėja ne tik policijos pareigūnams, bet ir medikams, ugniagesiams, kurie neretai vyksta suteikti pagalbos lėbautojams, kurie būdami neblaivūs sužeidžia kitus, patys susižeidžia, sukelia gaisrus.

Angelė KOSTOGRIZIENĖ - gausių šeimų bendrijos vadovė:

Kalbant apie geriančius, tinginiaujančius tėvus, jei jie yra sveiki žmonės, tegu eina ir dirba, o jų vaikais turi pasirūpinti socialiniai darbuotojai. Turi įsitraukti bendruomenės į problemų sprendimus, nes žmonės juk viską pastebi ir geriausiai žino, kokios pagalbos reikia.

Seniūnijose turėtų būti daugiau darbuotojų, kurie galėtų spręsti iškilusius klausimus, o dabar struktūra suformuota taip, kad vietinėse bendruomenėse tokių darbuotojų yra labai mažai, pajėgos labiau mobilizuotos į pašalpų skaičiavimą.

Pagal naują pašalpų skaičiavimo būdą, pagal naują įstatymą bendruomenės turės labai svarų žodį.

Ir tikrai gyventojai gali bet kada kreiptis ir sakyti, kad vienur ar kitur pašalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Suaugusio žmogaus iš karto nepagydysime, žalingi įpročiai taip greitai nedings, tačiau būtinas bendruomeniškumas problemoms spręsti. Juk ir darželiuose, ir mokyklose matoma, kokie vaikai, ko jiems trūksta, kokia situacija jų šeimoje. Ir dar. Paramą reikia atimti ne iš savimi negalinčių pasirūpinti žmonių, neįgaliųjų, gausių šeimų, kurios tvarkingai augina vaikus. O dabar būtent iš tokių ir atimama.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder