Šią savaitę pulkai žvejų iš visos šalies dienas ir naktis leido Klaipėdoje, kruizinių laivų terminale. Jų dėka mieste jau pakvipo stinta, tiesa, bent jau vakar ryte į marias įsistebeiliję vyrai buvo nekalbūs, nes kibirai dar buvo pustuščiai.
Paprastai stintos visada pasirodo lapkričio pradžioje, o jų srautas
baigiasi kovo mėnesį, kai pakyla neršti į upę.
"Jos neatėjo per anksti, kaip dabar stebimasi, jų visą laiką tokiu laiku būdavo, tik šiemet stintų daugiau nei įprastai. Kasmet vakarais pagaudavom po 20-30 šių žuvelių, o dabar pagauname iki trijų kilogramų", - sakė Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas ir aistringas žvejys Remigijus Dailidė.
Jis sakė, kad stintų gausą galėjo lemti šiek tiek ankstyvas šiaurės rytų vėjas, nusistovėjęs jau prieš dešimt dienų ir iš Baltijos pakrantės gilumos atnešantis daugiau žuvies. Pirmosios stintos - mažytės. Manoma, kad šiek tiek pažeistas jų genofondas. Toks jis yra dėl beatodairiškos stintų žvejybos jų neršto metu.
"Pažiūrėkit, kokie juokingi yra mūsų įstatymai. Nors pastaraisiais metais stintų žvejybą kiek apribojo - negalima priekrantėje statyti tinklų, didžiąją dalį žuvų jūroje atrenka tinklai, paskui dar kartą tą vargšę stintelę visi gaudo neršto metu. Ta, kuri išlieka gyva, pralenda pro visas mažiausias tinklų akis, ir tenka žvejams", - sakė pokalbininkas, pridūręs, kad stinta vertinama pas mus, Latvijoje, Kaliningrade, o po Europą esą visokie gandai sklando: neva švedai, kitų Šiaurės šalių gyventojai jos visai nevalgo.
Grumiasi dėl vietos
"Žvejai jokių prietarų nepaiso, kiek pagausi žuvies, tiek užteks, svarbu malonumas žvejoti", - sakė vaikinų trijulė iš Gargždų, į stintų žvejybą vakar atvažiavusi jau trečią kartą šią savaitę - antradienį, sakė, stinta kibusi geriausiai.
 |
| Pasak žinovų, stintos pasirodė ne per anksti, jų visą laiką tokiu metu būdavę, tik šiemet - daugiau nei įprastai. |
Mažeikiškiai žvejai sakė, kad jų mieste kilogramas stintų kainuoja 10 litų, ir stebėjosi, kad Klaipėdoje jų kaina siekia net 12 litų. Stypsančių ir šąlančių nuo 5 ryto vyrų kibiruose po penketo kantraus laukimo valandų jau spurdėjo krūva stintų. Tad mažeikiškiai vylėsi, kad sugautos žuvies užteks ne tik jų šeimoms lig soties prisivalgyti, bet galės dalį jos ir parduoti. Sakė, kad šildosi visaip, kaip gali, ir pasijuokė patys iš savęs: "Vienam gale kablys, antrame - kvailys"...
Apsistojo... krantinėje
Vilniečiai, patikinę, kad į Klaipėdą atvažiuoja visada, kai tik stinta eina, nesiskundė, kad žuveliokai kimba per smulkūs. Tik vietiniams žvejams pavydėjo, kad šių žmonos vis atskuba su karšta arbata ir sumuštiniais... Tiesa, patys vilniečiai turėjo spanguolinės ir keptos duonos su česnaku. Paklausti, kur apsistojo, atsakė: "Čia, krantinėje, o kur daugiau apsistoti žvejui?"
Karingiausiai buvo nusiteikę klaipėdiečiai žvejai aistruoliai: "Klaipėdoje yra dvylika kilometrų krantinės, o žvejoti galima tik tokiame nedideliame ruože. Juk visoje Europoje prie krantinių galima visur žvejoti. O kaip čia sutilpti iš visos Lietuvos suvažiuojantiems trims tūkstančiams žvejų? Todėl žmonės stovi paromis tuščiai ir užsiiminėja tas šventas vietas", - karščiavosi ponas Rolandas, pasiūlęs valdininkams išduoti vienkartinius leidimus žvejams su tapatybės dokumentais. Vyrai esą net sutiktų mokėti simbolinį 5 litų mokestį, ir visi liktų patenkinti.
Kita vertus, žvejai tvarkingai užsiima eilę, pasikeičia telefonais, ir jau sotus žvejyba žmogus draugiškai skambina ar siunčia žinutes nekantraujančiam stoti į jo vietą. Tad niekas niekam ant kulnų nelipa.
Ponas Vladas sakė nesuprantąs tų, kurie net nebando žvejoti: "Tie turbūt nemyli gamtos. Nesuprantu tokios psichologijos. Net gaila žmogaus, kad liks nepatyręs malonumo, kai žuvis trūkteli meškerę." Pokalbininkas sakė krantinėje kaip kareivis stovintis nuo 3 valandos nakties, ir jaučiasi žvalus, miegas nelenkia, alkis nekankina - didžiausias smagumas, kad kas akimirką užkimba žuvis. Jau buvo sugavęs apie 5 kilogramus stintos, ir neketino sustoti pusiaukelėje.
Šiukšlina ir šlapinasi
* Žvejai į pačią kruizinių laivų krantinę, kur stovi laivai, nepatenka - vartai uždaryti ir nepraleidžia apsaugininkai. Taigi jie stumdosi nedideliame lopinėlyje prie 28 ir 27 krantinių kampo, kur, pasak AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kruizinių laivų krantinės operatorės, direktoriaus Alvydo Butkaus, yra vieša erdvė.
* Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas, uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas penktadienio, lapkričio 13-osios, rytą jau įspėjo KLR, kad krantinėje būtų imamasi papildomų apsaugos ir švaros priemonių.
* Per kelias dienas minėtų krantinių kampas buvo nuklotas šiukšlių kalnu. Stebina, kad visas šiukšles žvejai meta sau po kojomis, nors yra šiukšliadėžės prie suoliukų. Tiesa, penktadienį priešpiet atvykę į krantinę "Vakarų ekspreso" reporteriai šiukšlių kalnų neaptiko - KLR žmonės jau buvo viską išvalę.
* Pasak A. Butkaus, jei žvejai nesitvarkys, bus keliamas klausimas, ar jie gali čia žvejoti.
* Beje, šiukšlės - dar ne tokia blogybė, palyginti su tuo, kad žvejams nėra kur šlapintis, tad jie tai daro tiesiog krantinėje. Paklaustas, ar KLR neketina pasirūpinti biotualetais, A. Butkus atsakė neigiamai.
* Kitoje Danės upės pusėje, prie 26 krantinės, vadinamajame Šiaurės rage, UAB "Klaipėdos hidrotechnika" jau pradėjo pirso AB "Smiltynės perkėla" senosios perkėlos keltams švartuoti statybą. Čia yra atvaryta bendrovės technika. Statybų aikštelė aptverta metaline tvorele. Tačiau ketvirtadienį apie 18 val. žvejai mėgėjai plūdo ir į šią krantinę, bandė nuversti tvorelę. Aikštelės sargas vienas neįstengė susitvarkyti, teko kviesti policiją.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą