Šalpėnų jaunimas užtvankas stato tik savo malonumui

Pajūrio kaimai ir miesteliai

Šalpėnai - Veiviržėnų seniūnijos kaimas Klaipėdos rajono pietryčiuose, turintis maždaug pustrečio šimto gyventojų. Miškingomis žemėmis teka Šalpės upė. Šalpėnai įsikūrę trikampio, kurio kampai - Judrėnai, Švėkšna ir Veiviržėnai, pačiame vidury. Iki kiekvieno iš šių kaimų - po 9 km.

Šalpėnai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1257 metų. Apie tai sužinojome iš vietinių. Jie taip pat sakė, kad čia esančioms kapinaitėms, kurias derėtų naujai aptverti, gali būti maždaug 400 metų, o kaimo pavadinimas galėjęs kilti nuo Šalpės upelio, seniau Šelpe vadinto.

Pasak bibliotekininkės Janinos Tamkienės, kaimo charakteris pavadinimą šiek tiek atitinka. "Žmonės - draugiški, geranoriški, vieningi, jei nelaimė, vienas kitam padeda, bet jei nedirbsi, nesirūpinsi, ką vien labdara padės?" - samprotavo šalpėniškė, pridurdama, jog susiklostė tradicija drabužėlius - tvarkingus, gražius - nunešti prie parduotuvės. Paklojami ant žolyno - kam reikia, atsirenka.

Ūkininkas Vygantas Kiudelis ir talkininkas Jokūbas atrodė smagūs ir pilnomis šakėmis mosavo it šienapjūtės pradžioje

Gyvenimo ženklai

Pasak senesniųjų gyventojų, ypatingo kadaise grožio Šalpė šiandien neatpažįstamai pasikeitusi: užsinešė smėliu vaga, bebrai dar pasidarbavo.

Daliai šalpėniškių atrodė, kad ir Šalpėnai iš lėto nyksta, nelyginant jų upelis, nelyginant kaimyniniai Gedulių ar Padagų kaimai. Vienas iš ženklų - giedoriais garsūs Šalpėnai "išgiedojo" Anapilin visus senuosius gyventojus, o dauguma jų anūkų išeina į miestus.

Kitas ženklas - mokykla ant uždarymo ribos; keliolika vaikų bėra. Anot slaugytojos Dianos, šiemet negimė nė vieno vaiko - toks atvejis retas, pernai kaimo bendruomenė padidėjo 2, užpernai 4 atžalomis.

Tiesa, mokykla papildymo turėsianti po 3-4 metų. Ūkininkų Sauliaus ir Irenos Raudžių šeimoje dvynukams gimus, metų nepraėjo - antri dvynukai šviesą išvydo. Dabar Rokas, Lukas, Martynas ir Laurynas darželį lanko Švėkšnoje.

Kaimas garsėja ūkininkais. Mažiausiai šeši ar septyni, pasak vietinių, ūkininkauja su rimtais užmojais.

Darius ir Karolis (ant dviračio) vyksta iš šienapjūtės darbų

Marijos globoje

Liepą būsianti čia vasaros šventė. Pasirodys ir Šalpėnų moterų vokalinis ansamblis. Parėdai jau nupirkti. "Esame aštuonios. Dainuojame viską, kas tik dūšiai ir žmonėms tink. Tokių popsų, rokų ne, mes dainuojame lyrines, gražias dainas", - pristatė repertuarą šalpėniškė Janina. Pagyrimų moterys prisiklausė visokių. "Jums jau Šalpėnų nebeužtenka, galit kitur važiuoti - taip gražiai dainuojate", - girdėjo iš gerbėjų ir rodė į vadovą, Veiviržėnų švento Mato bažnyčios vargonininką Romą Starkutį.

Pasak Janinos, prie kultūros nenuvarysi žmogaus, jei jis pats nenorės iš savęs. Yra kas šalia kultūros namų gyvena, ir jie niekada nėra atėję į jokį renginį.

Janina prisiminė, kaip seniau eidavo į gegužines, net sportinius batelius su dantų pasta nusibalinusi. Po šokių kaimo vaikinai parvedžiodavo mergaites į namus. Dabar rengti šokius, girdėjusi, trukdą reikalavimai - patento, didžėjaus.

Tad vienintelė paauglių pramoga- maudynės Šalpėje. "Užtvanką iš maišų su smėliu patys pasidarome, kad patvintų, ir galėtume maudytis. Kartą virš galvos, iki 2 m pavyko vandens pasidaryti", - sakė Karolis. Tiesa, ir maudynėms tokiomis ekstremaliomis sąlygomis savotiškai trukdoma. Storiausiu rąstu užverčiamas įprastinis kelias prie Šalpės. Mat žemė čia turi šeimininką, kuris daro, ką nori.

Ligitą šieno ir saulės duetas privertė kaip reikiant išprakaituoti

"Baisiai didelę klaidą padarėme, kad nesikreipėme į žemėtvarką, kai prasidėjo žemių grąžinimas - kaip reikėjo palikti tą slėnį prie Šalpės bendroms kaimo reikmėms, savininkui gal būtų pamokėję, koks nors kompromisas gal būtų surastas. Vienais metais vargais negalais įsiprašėme, surinkome į maišus, rodos, visas šiukšles - buvo vistiek nepatenkintas ir daugiau nebeleidžia", - apgailestavo viena kultūros darbuotoja.

Janina Tamkienė pastebėjo, kad visas kaimas, kaip šventą knygą, yra perskaitęs mylimo ir brangaus Antano Ramono "Ramybės kalvą". Šalpėnuose gyveno rašytojo senelis mokytojas Juozas Rupšys, gimęs kartu su Maironiu 1860 metais. Antanas Ramonas jau miręs. Atvažiuodavęs į kaimą, šnekėjęs žemaitiškai.

Šaknų išsaugojimas - it kaimo išlikimo sąlyga. Janina tikino, jog ne vien jai neišdils tėvų prisiminimas. "Kai buvo gyvas mano tėtis kalvis Motiejus, gimęs 1902, ons viską mokėjo dirbti, pas Sadauskio eidavo grėblių pirkti, pakinktų, ons remontuos, ons siūs. Visą laiką mačiau dirbantį ir dirbantį." Mama kepdavusi duoną. Gyvenę kaime puodžiai Striaukai, o Bočkai kailius rauginę,skutę ir dažę, Kazimieras Krakys darė kubilus.

Kai visame pamary siautė škvalai, Šalpėnai, anot vietinių buvo aplenkti, ir taip buvę ne kartą. "Marija mus globoja", - pareiškė pašnekovė, pridurdama, kad tai ne vienintelis pastebėjimas - aplenkia šią žemę ir kriminalai, nors skausmas atskirų likimų neaplenkia.

Prieš gerą 10 metų ir daugiau kaimas garsėjęs anodijos ragavimu. Joks įvykis be jos nepraeidavęs. Samanės atžvilgiu kaimas esąs švarus - nei taškų, nei virėjų bent mūsų pašnekovai sakė nežiną. Anot bendruomenės slaugytojos Dianos, "pijokus" gali ant pirštų suskaičiuoti, asocialių šeimų taip pat nedaug.

"Čia gimiau, čia augau, gyvenau, čia ir mirsiu", - tokius žodžius išgirdome ne iš vieno šalpėniškio. Stiprus esąs ryšys su šiuo kraštu, o štai tarpusavyje vėl: "Dabar šiek tiek susvetimėję, dėl to, kad reikia pragyventi. Nedievinu anų laikų, - kalbėjo viena moteris, - bet Kauną, Palangą aplankydavome. Su dainomis, su alaus bačkomis". Trukdąs, anot jos tam dabar internetas ir televizija. "Atsisėda ir įkiša nosį", - vaizdžiai papildė.

Audra VENCKUVIENĖ