Sauliaus Skvernelio inicijuotoms reformoms kliudo jo nepartiškumas

"Politika paprasta - jeigu už vidaus reikalų ministro stovėtų didelė politinė jėga, matyt, galutiniai sprendimai būtų kitokie. Aš nemanau, kad reikia įstoti į partiją, bet turbūt suvokiama, kad ir koalicijos partneriai Vyriausybėje nėra lygiaverčiai", - trečiadienį interviu "Žinių radijui" sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelį į pareigas yra delegavusi partija "Tvarka ir teisingumas", tačiau ministras nėra jos narys.

Tiesiogiai klausiamas, ar tokiu atveju, jei Vyriausybė nerems jo inicijuoto Vidaus tarnybos statuto pakeitimo ir nesutiks ieškoti trūkstamų lėšų, paliktų ministro pareigas, S. Skvernelis atskleidė svarstąs įvairius variantus.

"Kol kas šito nepasakysiu, minčių kyla visokių", - kalbėjo vidaus reikalų ministras.

ELTA primena, kad Vyriausybė iš esmės pritarė Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektui, turinčiam modernizuoti teisėsaugą, pagerinti pareigūnų tarnybos sąlygas ir padidinti atlyginimus. Tačiau klausimas dėl šiems pokyčiams reikalingo finansavimo liko neišspręstas.

Reikalingų lėšų vidaus reikalų ministras ketina ieškoti atlikdamas kardinalią vidaus reikalų sistemos reformą ir atsisakant jai nebūdingų funkcijų, tačiau šiam sektoriui pirmaisiais metais trūktų mažiausiai 7 mln., o norint reformą vykdyti visa apimtimi - 20 mln. eurų.

Dėl naujojo Vidaus tarnybos statuto po kelerius metus trukusių diskusijų sutarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vidaus reikalų ministerija ir pareigūnų profesinės sąjungos.

Pastarosios teigia, kad atnaujintas statutas leistų deramai motyvuoti darbuotojus, sukurti palankias tarnybos sąlygas, tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą, didinti iniciatyvių ir sąžiningų pareigūnų motyvaciją, skiepyti lojalumą valstybei, reikalauti atsakomybės ir atskaitomybės už tarnybos rezultatus.

Jei naujojo Vidaus tarnybos statuto priėmimas užstrigtų, pareigūnai yra žadėję netgi inicijuoti protestus.