Saulius Skvernelis: vaiko Norvegijoje neieškosime

Saulius Skvernelis: vaiko Norvegijoje neieškosime

Vienų mūsų politikų norai padėti išvaduoti Norvegijoje atimtus Lietuvos piliečių vaikus jau sudužo į šipulius. Kiti (kaip antai, prezidentė) greičiausiai tik šiaip žadėjo dėti visas įmanomas ir neįmanomas pastangas. Pastangų jie nedėjo ir nededa.

Paieškos neskelbs

„Vakaro žinios“ aiškinosi, kas atsitiko su kovo 12-ąją paskelbtu Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio prašymu vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui paskelbti tarptautinę paiešką ir surasti Norvegijoje iš motinos atimtą septynmetį Lietuvos pilietį Gabrielių.

S.Skvernelis „Vakaro žinioms“ teigė palaikantis V.Mazuronį ir manantis, kad dėl kiekvieno piliečio šalis turi kovoti ir jį ginti visais įmanomais teisiniais būdais. Ir ką pavyko per savaitę padaryti ginant septynmečio Gabrieliaus konstitucinę teisę būti Lietuvos piliečiu?

„Šiandien aš nematau visiškai jokių teisinių galimybių paskelbti paiešką žmogaus, dėl kurio yra priimti sprendimai kitos valstybės teritorijoje tos valstybės kompetentingų institucijų, - sakė S.Skvernelis. - Iš mūsų pusės tikrai jokios reakcijos būti negali. Nei pradėti ikiteisminio tyrimo, nei paieškos skelbti negalime, juo labiau kad kreipėsi net ne šeimos narys, o visiškai pašalinis asmuo.“

Norvegiški marškiniai arčiau kūno

„Vakaro žinios“ aiškinosi, kas atsitiko su Seimo nario prof. Povilo Gylio vasario 2-osios kreipimusi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl vaiko teisių ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, teisių gynimo. Parlamentaras prašė pateikti informaciją apie paramą analogiškoje situacijoje užsienio valstybėse gyvenančioms Lietuvos piliečių šeimoms, kad vaikai galėtų gyventi kartu su tėvais.

„Gavau formalius atsakymus, kurie manęs netenkina, - „Vakaro žinioms“ sakė profesorius. - Kiek suprantu, jie užėmė didelės pagarbos Norvegijos įstatymams poziciją. Mano klausimuose buvo kalbama ne tik apie teisinę, bet ir apie politinę paramą, o jie kažkaip nuėjo teisiniu keliu. Bet yra tarptautinė teisė, be to, įstatymai kuriami žmonėms.“

P.Gylys įsitikinęs, kad Lietuvos piliečiai - vaikai ir jų tėvai - negali būti palikti likimo valiai, o susidariusią situaciją išspręsti padėtų tik politinis spaudimas. Tad URM turėtų koordinuoti savo veiksmus su kitomis šalimis ir „spausti“ norvegus, kurie prarado sveiką nuovoką.

Susitiks, bet ne tie

„Vakaro žinios“ aiškinosi, kas atsitiko su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, Seimo nario Algirdo Patacko vasario 11-osios kreipimusi į Norvegijos parlamentarus. Jis ragino Stortingo narius keisti įstatymus, kuriais remiantis šioje šalyje iš tėvų atimami vaikai.

A.Patackas „Vakaro žinioms“ teigė, kad laiškas pasiekė Norvegijos parlamento narius ir parlamentinių partijų vadovybes. Jo žiniomis, svarstoma galimybė surengti bendrą abiejų šalių parlamentinių šeimos reikalų grupių posėdį. „Aš padariau, ką galėjau, dabar mūsų Seimo Šeimos reikalų grupė organizuoja posėdį su norvegais“, - sakė A.Patackas.

Apie vaikus nebus kalbos

„Vakaro žinios“ aiškinosi, kaip sekasi organizaciniai reikalai Seimo Šeimos reikalų grupės pirmininkui Rimantui Dagiui. Šis dienraštį informavo, kad gegužės pradžioje į Lietuvą planuoja atvykti Norvegijos parlamento Socialinių reikalų grupės vieno iš komitetų atstovai. To vizito metu, be kitų, esą planuojama aptarti ir šį klausimą.

Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigė, kad į Lietuvą atvyks ne to komiteto, kuris užsiima vaikų klausimais, atstovai, - dviejų valandų susitikimo metu bus kalbama apie užimtumą, socialinę įtrauktį ir pan. Vis dėlto ji tikisi, kad bus iškeltas klausimas ir dėl Norvegijoje globoti paimtų Lietuvos vaikų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder