Savivaldos reformą klampina partijų interesai

Seimo kuluaruose

Seimo opozicija būgštauja, kad jau nebe pirmus metus bandoma įgyvendinti savivaldos reforma gali žlugti dėl kai kurių valdančiąją parlamento daugumą sudarančių partijų neva vykdomo išskaičiavimo.

"Situacija - tragiška. Kai kurios partijos tik deklaruoja remiančios tiesioginių merų rinkimų įdiegimą, tačiau iš tiesų tokia reforma yra nesuinteresuotos. Pakeitus savivaldos modelį partijos, kurios neturi stiprių politikų rajonuose, būtų pasmerktos pralaimėti rinkimus. Todėl ir klampinama reforma - vyksta paprasčiausias politinis išskaičiavimas", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo narys Eligijus Masiulis.

Trečiadienį iš savivaldos reformai būtinų įstatymų pataisas rengusios darbo grupės vadovės pareigų dėl pozicijų nesuderinimo valdančiojoje daugumoje atsistatydino parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta Boreikienė.

Prikišo nesusikalbėjimą

Diskusijos dėl buksuojančios savivaldos reformos vėl pagyvėjo šią savaitę, kai iš specialios darbo grupės pasitraukė V. Boreikienė.

Ši liberalcentristė "Vakarų ekspresui" sakė, jog tokiam žingsniui ji ryžosi nenorėdama būti vėliau apkaltinta savivaldos reformos žlugdymu.

"Valdantieji patys tarpusavyje nesusikalba - vieni tempia į kairę, kiti į dešinę. Esant tokiai situacijai, reformos įgyvendinti nepavyks. Be to, girdėjau kalbų, kad valdantieji nori specialiai vilkinti reformos įgyvendinimą iki Seimo kadencijos pabaigos, o tada, prieš rinkimus, norėdami įtikti žmonėms, pradėti įgyvendinti. Arba pasiteisinti, kad nebeliko laiko reformai įgyvendinti", - sakė politikė.

Norint įdiegti tiesioginius merų rinkimus, reikia keisti Konstituciją, o tai trunka ne mažiau pusmečio. Todėl, pasak V. Boreikienės, vilkinti reformą būtų labai žalinga.

"Partijų apatiją dėl reformos įrodo ir pavyzdys - mūsų komitetas Seimo frakcijų iki vasario 10 d. prašė raštu pateikti savo nuomonę dėl naujojo savivaldos modelio. Atsakymą gavome tik iš dviejų partijų. Socialliberalai teigė, kad nepritaria nė vienam modeliui ir siūlo diskutuoti. Kiek gi galima - dirbti reikia, keisti įstatymus", - kritikavo Seimo narė.

Partijos skaičiuoja

V. Boreikienė teigė, kad valdančiųjų partijų nuomonės kardinaliai išsiskyrė ir praėjusį penktadienį, kai parlamente buvo surengta diskusija apie minėtą reformą.

Karštai ginčytasi ir dėl siūlymo tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių vadovus, bet ir seniūnus.

"Tačiau abu tiesiogiai išrinkti žmonės paskęstų konfliktuose, nepasidalintų galiomis. Be to, tiesiogiai išrinkti seniūnai, kurie privalo būti tarsi ūkininkai, prieš rinkimus imtų politikuoti", - svarstė V. Boreikienė.

Jos kolega, praeitą kadenciją Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete dirbęs E. Masiulis įsitikinęs, kad reformą stabdo socialliberalai ir socialdemokratai.

"Tai yra partijos, kurių reitingai - labai žemi. Įdiegus tiesioginius merų rinkimus, šioms partijoms priklausantys politikai pralaimėtų ir nebeturėtų tvirtų pozicijų savivaldybėse. Šios partijos neturi ir ryškių politinių asmenybių rajonuose. Tad vyksta primityvus politinis išskaičiavimas, o dėl to kenčia savivaldos reikalai", - teigė politikas.

Balsuotų rudenį

Tačiau visai kitaip situaciją vertino Darbo partijos atstovas Stasys Mikelis, kuris yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas.

"Nepasakyčiau, kad partijos atsainiai žiūri į reformą. Vyksta darbas - daug diskutavome, priėjome kompromisą ir trečiadienį turėtumėme priimti galutinį sprendimą. Frakcijos savo nuomonę pateiks šią savaitę. Po to kreipsimės į Vyriausybę - ši pradės įstatymų pataisų kūrimą. Tikimės, kad jau rudens sesijoje galėsime balsuoti dėl pakoreguotų teisės aktų", - "Vakarų ekspresui" sakė buvęs Neringos meras.

Tai, kad frakcijos yra už tiesioginius merų rinkimus, tačiau prieš - seniūnų, "Vakarų ekspresui" vakar patvirtino ir socdemų bei socialliberalų frakcijų seniūnai Juozas Olekas ir Vaclovas Karbauskis.

Pakeitus įstatymus, po dviejų metų merai būtų ne tik tiesiogiai renkami, bet ir įgytų daugiau galių - meras būtų ir Savivaldybės vadovas, ir tarybos pirmininkas.

Taip pat į savivaldybes grįžtų valdybos. Tiesa, jos būtų būtinos tik didelėse savivaldybėse. Teisę sudaryti ar ne valdybą turėtų Savivaldybės taryba.

Pagal reformos modelį, savivaldybėms atitektų ne mažai šiuo metu apskričių administracijoms deleguotų funkcijų.

Denisas NIKITENKA