Ūkio ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad šalies savivaldybės dėl dešimtis milijonų litų siekiančių kreditorinių įsiskolinimų gali tiesiog bankrutuoti, jei šiais metais nesusiverš diržų, uostamiesčio valdžia tokias kalbas vertino skeptiškai.
Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybė jau suskubo atsikirsti, kad nemaža dalis
skolų susidarė todėl, kad ankstesnė valdžia planavo pernelyg optimistinį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, iš kurio finansuojama savivalda.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra antroji pagal įsiskolinimą verslo sektoriui šalyje po Vilniaus ir turės sumokėti apie 30 mln. litų. Miestas skolingas už įvairias suteiktas paslaugas, prekes, šildymą, elektrą, vandenį ir kt. Taip pat įsiskolinta už kelių tvarkymą, Danės krantinių rekonstrukciją, ugdymo įstaigų renovaciją.
Šiais metais savivaldybių biudžetai bus labai griežtai prižiūrimi centrinės valdžios ir negalės būti deficitiniai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė teigė, kad skolos bus padengtos, tačiau dėl to šiais metais teks sumažinti kai kurių programų finansavimą.
"Bankrotas yra nerealu. Savivaldybės finansavimo šaltiniai sieks apie pusę milijardo litų, tad 30 milijonų litų skolos tikrai bus padengtos. Biudžeto įsiskolinimai susidarė dėl nesurinkto prognozuoto gyventojų pajamų mokesčio ir štilio nuomojant, parduodant žemės sklypus", - patikslino ji.
Klaipėdos miesto taryboje šių metų biudžeto projektas turėtų būti pristatytas vasario 12 d., o svarstomas - 26 d. Pernai uostamiesčio biudžetas siekė beveik 357 mln. litų, šiemet planuojama gauti 395 mln. litų pajamų. 2008-aisiais savivaldybė į biudžetą nesurinko arti 19 mln. litų planuotų pajamų.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą