Nors Seime dar nėra patvirtintas galutinis kitų metų valstybės biudžeto projektas, uostamiesčio savivaldybės finansininkai jau pristatė preliminarius apskaičiavimus, kaip gyvensime 2010-aisiais.
Tie skaičiai - nedžiuginantys. Kitų metų savivaldybės biudžetas mažės arti 54 mln. litų.
2009-aisiais politikai patvirtino 395 mln. litų biudžetą, vėliau jį tikslino iki 372 mln. litų, o dabar prognozuojamas maksimalus biudžetas - 341,9 mln. litų.
"Subalansuoti kitų metų valstybės biudžetą bando ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Mes - taip pat. Jei pavyks pasiekti teigiamų rezultatų, juokaujame, kad mums reikėtų skirti Nobelio premijas", - taip situaciją apibūdino Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė, vakar galimą biudžeto projektą pristačiusi Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete.
Skriaus savivaldybes
Nuo to, koks bus valstybės biudžetas, priklauso ir visų 60-ies šalies savivaldybių finansiniai planavimai. Vakar Vyriausybė, išnagrinėjusi visus gautus Seimo bei valstybės institucijų pasiūlymus, Seimui pateikė patobulintą 2010 m. biudžeto projektą.
Pagal Finansų ministerijos preliminarius skaičiavimus, iš 60 šalies savivaldybių kitais metais pajamų surinkimas mažės 57-iose. Pajamų surinkimo didėjimas prognozuojamas tik Vilniaus, Panevėžio ir Palangos savivaldybėse.
Situaciją blogina tai, kad valdžia be jokio teisinio pagrindo iš savivaldybių nori atimti net 127 mln. litų, kuriuos pavyktų gauti iš gyventojų pajamų mokesčio. Būtent ši rinkliava kiekvienai savivaldybei ir sudaro liūto dalį, gaunant įplaukas į biudžetus.
Dėl tokių "buldozerinių" veiksmų Lietuvos savivaldybių asociacija, kurios valdybai priklauso ir Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, ketina nepritarti centrinės valdžios pateiktam biudžeto projektui. Juolab kad nuspręsta municipalitetams kompensuoti ne 100 proc., o 86 proc. nesurenkamų pajamų. Kitaip tariant, tik tiek iš klaipėdiečių surinkto gyventojų pajamų mokesčio liks mūsų mieste. Likusią dalį pasiims valstybė ir paskirstys kitoms savivaldybėms.
"Panikos nejaučiame, tiesiog reikia mažinti apetitą, ir viskas. Tai bus bandymas išgyventi. Savo biudžetą mes privalome patvirtinti vėliausiai po 2 mėnesių, kai biudžetą patvirtina Seimas. Jis tai turėtų padaryti iki Kalėdų. Laukti nenorime, todėl informaciją apie situaciją teikiame jau dabar", - sakė A. Špučienė.
"Žirklės"
Tad "pretendentai į Nobelio premiją" jau sugalvojo, kaip išsisukti iš situacijos 2010-aisiais. Finansų ministerijos prognozė Klaipėdai - 330 mln. litų biudžetas, tačiau mūsų miesto specialistai kartelę pakėlė iki 341,9 mln. litų. Priežastis - tikimasi gauti daugiau pajamų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, vietinių rinkliavų, mokesčių už patalpų nuomą.
Didžiausios "žirklės" - toje finansinėje eilutėje, kurioje numatytas investicijos, turto įsigijimas. Pernai turtui įsigyti buvo numatyta 9,45 mln. litų. Kitais metais - tik 945 tūkst. litų. Bus perkamos tik pačios būtiniausios paslaugos - detalieji planai bei būtinas kofinansavimas ES paramai gauti.
Bloga žinia ir tiems, kurie įvardijami kaip miesto kultūrinio savitumo puoselėtojai, kultūros paslaugų gerintojai, socialinės atskirties mažintojai ir kūno kultūros bei sporto plėtros programų vykdytojai. Jiems kitais metais numatoma finansavimą mažinti iki 20 proc. Šis sektorius gaus 396 tūkst. litų mažiau.
"Kalbame apie įvairius klubus, visuomenines organizacijas", - patikslino A. Špučienė.
Nuo 5 iki 10 proc. jau sumažintos ir algos vadinamiesiems biudžetininkams, valstybės tarnautojams. Dar iki 10 proc. planuojama mažinti pinigus biudžetinių įstaigų išlaidoms ryšiams, transporto išlaikymui, spaudiniams, komandiruotėms, kvalifikacijai kelti skirtiems renginiams, ilgalaikio materialiojo turto remontui ir t.t.
Vargstančiųjų neskriaus?
Nepaisant taupymo, anot A. Špučienės, jautriausioms socialinėms grupėms parama didės. Pavyzdžiui, 100 tūkst. litų daugiau nei šiais metais bus skirta nemokamam vaikų maitinimui ugdymo įstaigose. Priežastis - padidėjęs poreikis tokią paramą gauti.
Kitais metais planuojama padidinti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondą nuo 500 tūkst. iki milijono litų. Šie pinigai skiriami įvairiems nenumatytiems atvejams, avarijoms likviduoti.
"Prieš tai įvairių avarijų pasekmių likvidavimui pinigai buvo skiriami ir iš kitų finansavimo šaltinių, įvairių programų. Ir tos nelaimės visada atsitikdavo... Dabar tą pinigų sumą perkėlus į rezervo fondą, lėšos bus skirstomos griežčiau, nes kontroliuos politikai", - teigė A. Špučienė.
Bankai, iš kurių yra paėmusi paskolas savivaldybė, kitais metais ir toliau bus maitinami: vien palūkanoms sumokėti numatoma skirti per 5,7 mln. litų. Apie 7 mln. litų - paskolų grąžinimui. Prognozuojama, kad apie 6 mln. litų teks sumokėti vadinamiesiems kreditoriniams įsiskolinimams padengti už jau atliktus darbus.
Savivaldybėje kol kas vyksta tik maksimalaus biudžeto projekto pristatymas, tad skaičiai dar gali ir keistis. Paklausta, kaip elgtųsi biudžeto formavimo kalviai, jei Seime vis dėlto būtų nuspręsta neatimti tokios didelės iš gyventojų pajamų mokesčio surenkamų pajamų dalies, A. Špučienė buvo kategoriška.
"Jei taip būtų, iškart padidintume sumažintas algas", - sakė ji.
"Viltis miršta paskutinė"
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos miesto meras
Tai, ką pristatė Aldona Špučienė, dar nėra miesto biudžetas. Tai - pirma kregždutė, pamąstymai. Dėl to drastiško gyventojų pajamų mokesčio atėmimo iš savivaldybių vyksta diskusija Seime. Klaipėda netektų apie 6-7 milijonų litų pajamų. Tik ta diskusija dabar labai slopsta, nes garsiau kalbama apie "Sodros" biudžetą. O Lietuvos savivaldybių asociacija tikrai nepritars siūlomiems karpymams. Ar Seimas klausysis mūsų balso, nežinau. Paprastai tariant, kitais metais savivaldybei bus išgyvenimo laikotarpis. Teks gyventi ne prabangiai... Bet viltis miršta paskutinė.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą