Daugiabučiuose laikomi šunys ir katės - džiaugsmas šeimininkams, bet ne visada jų kaimynams. Savivaldybių tarybos yra patvirtinusios gyvūnų laikymo taisykles, nustačiusios mokestį už gyvūnų laikymą, tačiau tų reikalavimų laikomasi retai.
Nesurinko nė cento
Šios tvarkos visiškai nesilaikoma mažose savivaldybėse ir rajonų centruose. "Gyvūnų daugiabučiuose pilna, tvarka nustatyta, o į biudžetą neįplaukia nė vienas centas?" - stebėjosi per posėdį Kazlų Rūdos tarybos nariai. 2006 metais į Kazlų Rūdos savivaldybės biudžetą, o praėjusiais metais - nė lito.
Kol kas nėra apmokestinami gyvūnų mylėtojai Šakiuose. "Tarybos sprendimas dėl rinkliavos buvo priimtas seniai, bet jis kol kas nevykdomas. Padėtis turėtų pasikeisti po registracijos, pagaminti žetonai, jie bus išduodami registruojant šunis. Pirmiausia surinkti už keturkojus pinigai bus naudojami sugrąžinti savivaldybės išleistus pinigus už šunų registracijos dokumentus", - sakė Šakių miesto seniūnas Alfonsas Jakas. Didžiausia problema, anot seniūno,
yra ne daugiabučiuose laikomi, o gatvėse slankiojantys beglobiai gyvūnėliai. Savivaldybė neturi savo įstaigos jais rūpintis, o didžiųjų miestų šungaudžiai užsiprašė nerealios sumos. Tad niekieno šuneliai ir ypač katės Šakiuose vaikšto nevaržomi.
Marijampolėje skatinama sterilizacija
"Vietinių savanorių gaudyti šeimininkų išvytų ar paklaidintų šunų neatsiranda net už nemažus pinigus", - antrino Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjas Anatolijus Lesnickas.
Marijampoliečiai pernai iš savivaldybės biudžeto buvo numatę 150 tūkst. litų gyvūnų globos namams įkurti. Buvęs vienintelis kandidatas galiausiai atsisakė. Marijampoliečiai jau kurį laiką naudojasi UAB "Nuaras" paslaugomis, kurios yra itin brangios. "Taupydami pinigus kviečiame šungaudžius tik tada, kai prispaudžia reikalas arba pagalbos prašo žmonės", - sakė A.Lesnickas.
Daugiabučiuose šunis ir kates laikantys marijampoliečiai už vieną gyvūną privalo sumokėti po 5 litus. Priimtas nutarimas, kad viename bute negali būti auginama daugiau negu dvi katės, du šunys arba po vieną abiejų.
Skatindami gyventojus mažinti galimą klajoklių gyvūnų populiaciją marijampoliečiai yra priėmę palankų sprendimą. Šuns ar katės savininkui pristačius veterinaro pažymą apie gyvūno sterilizaciją, šie piningai sugrąžinami per rinkliavą.
Per dvejus metus į Marijampolės savivaldybės biudžetą daugiabučiuose namuose laikomų gyvūnų šeimininkai papildė 70 tūkst. litų. Nuo mokesčio atleidžiami neįgalūs žmonės, pensininkai bei tie šunų šeimininkai, kuriems šunys padeda tarnyboje.
Praėjusiais metais mieste registruoti 627 šunys, per pusantrų metų už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus įspėti ar nubausti 54 keturkojų šeimininkai.
Apniko valkataujančios katės
Gyvūnų mylėtojų miestu galima vadinti Šiaulius. Šio miesto savivaldybėje praėjusiais metais užregistruota per 5 tūkst. šunų.
"Dėl mokesčio surinkimo už šunų laikymą neturime problemų. Praėjusiais metais planavome surinkti 110 tūkst. litų, o surinkome 112 tūkst. litų", - sakė Šiaulių m. savivaldybės Sanitarijos skyriaus vyr. inspektorė Valdonė Kaminskienė.
Beje, šiauliečių mokestis už gyvūnus yra vienas mažiausių Lietuvoje. Už šunį tenka mokėti 5 litus, katę - 2 litus per mėnesį. Pasak savivaldybės darbuotojos, šunų savininkai negali skųstis, kad jų sunešti pinigai yra iššvaistomi. Mieste yra įrengtos 8 užtvertos šunų vedžiojimo aikštelės, dar vieną rengiamasi statyti. Beje, šiauliečiai yra išsisprendę ir beglobių šunų gaudymo problemą. Tai atlieka Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius.
Pasak V.Kaminskienės, už savo šunis mokantys šunų šeimininkai gali būti ramūs, jų pinigai nenaudojami valkataujantiems šunims gaudyti ir išlaikyti. Už šias paslaugas moka Šiaulių savivaldybė.
Vilniuje rinkliavą už gyvūnų laikymą, registravimą, pažeidimus yra atsakingas viešosios tvarkos skyrius, o beglobiais gyvūnais rūpinasi Komunalinio ūkio poskyris.
Šio padalinio vedėjas Saulius Valickas tvirtino, kad kur kas didesnė Vilniaus miesto problema yra ne bešeimininkiai šunys, o katės. Jų kolonijos veisiasi prie bendrabučių tipo bei daugiabučių namų, kurių šeimininkai nesirūpina bendromis patalpomis. Vilniaus miesto savivaldybė beglobiams gyvūnams gaudyti kiekvieną mėnesį išleidžia apie 54 tūkst. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą