Seimas artimiausiu metu ketina imtis teisės aktų, susijusių su privalomąją karo tarnyba, teigia Loreta Graužinienė

"Po vakar posėdžio Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, įsipareigojo su krašto apsaugos ministru kuo greičiau parengti teisės aktus ir kovo pradžioje t.y. kovo 10 bus pirmasis posėdis, ir po kovo 11-osios, po švenčių, mes turėtume gauti teisės aktus, ir buvo sutarta, kad iš karto Seimas pradėtų juos svarstyti", - interviu "Žinių radijui" trečiadienio rytą sakė parlamento vadovė.

L. Graužinienė negalėjo atsakyti, kaip balsuos jos atstovaujama Darbo partijos frakcija, šis klausimas partijos viduje dar nediskutuotas, tačiau tai ketinama padaryti artimiausiu metu - pirmųjų nuomonių pareiškimų tikimasi sulaukti kitą savaitę planuojamoje partijos valdyboje ir prezidiume. Kaip už tai balsuos parlamentarai, anot L. Graužinienės, yra kiekvieno Seimo nario asmeninė atsakomybė, nes kai kurios nuostatos, į ką turėtų atkreipti dėmesį parlamentarai, yra net įtvirtintos Konstitucijoje. Asmeniškai L. Graužinienė teigė antradienį VGT sąmoningai ir atsakingai priėmusi sprendimą palaikyti privalomosios karo tarnybos grąžinimą.

"Mes turime turbūt daugiau informacijos negu gali turėti bet kuris Seimo narys ir galbūt tuos sprendimus ne visada plačiai galime išaiškinti, kodėl, būtent dabar, kodėl būtent taip, bet esu įsitikinusi, kad tas sprendimas buvo priimtas vienbalsiai teisingai ir tikiuosi, kad Seime taip pat užteks balsų priimti šitą sprendimą", - neabejojo politikė.

Pasak L. Graužinienės, sprendimas sugrąžinti privalomąją karo tarnybą yra ne tik politinis, VGT diskutuota, kaip jį pagrįsti finansiškai ir sėkmingai įgyvendinti. Tiesa, detalių ji neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė yra pasirengusi priimti šauktinius.

Komentuodama tai, kad šauktiniai bus atrenkami loterijos būdu, L. Graužinienė sakė, kad tikros loterijos gali ir nebūti, bet yra įvairių metodų, formų pavyzdžių ir kitose valstybėse, ir bus pasirinkta, kaip tai padaryti iš atrinkto rato šauktinių. Anot L. Graužinienės, tai ne įstatymų leidėjo klausimas, o techninė tvarka.

"Manau, kad bus surasta pati tinkamiausia forma. Man, kaip Seimo Pirmininkei, kaip vienam iš vadovų yra labai svarbu, kad kariuomenė būtų kuo greičiau sukomplektuota ir tai, kokia dabar yra padėtis, kokia padėtis buvo susidariusi, iš esmės ji ne šiandien tokia susidarė. Krizės metu tikrai buvo skirta labai mažai dėmesio krašto apsaugai ir karių komplektavimui, todėl ir dabar iš karto pasivyti ir užpildyti visas reikiamas vietas kariais profesionalais yra tiesiog neįmanoma. Žinant, kad geopolitinė situacija nėra lengva, turime pasiruošti, ir tai mūsų pareiga", - tęsė ji.

Klausiama, ar šauktinių išardymas buvo klaida, L. Graužinienė prisiminė, kad Seime dėl to buvo intensyvios diskusijos, tačiau tuo metu krašto apsaugos ministras įtikino, kad reikia pereiti į profesionalų kariuomenę. Parlamentarai, įskaitant ir L. Graužinienę, balsuodami už profesionalią kariuomenę įsivaizdavo pilną jos komplektaciją, tačiau vis dėlto taip neįvyko.

VGT nusprendė, kad būtina laikinai - penkeriems metams - atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesiams kasmet pakviečiant apie 3,5 tūkst. šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro tik 1,7 proc. visų potencialių šauktinių.

Lietuvos kariuomenė taps mišri - sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių.

Mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija.

Lietuvai tai leis užbaigti sukomplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015-2016 metus, visiškai per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.