Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui ir dėl jų veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Nutarimą, kuriuo kreipiamasi į KT dėl už savo išvykusį kolegą L. Karalių balsavusio A. Sacharuko, parėmė 77 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 14 parlamentarų.
Už kitą nutarimą, kuriuo prašoma KT įvertinti per pratęstą sesiją keliavusį Seimo narį L. Karalių, balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 16 parlamentarų.
Ironizuodamas Seimo narys "darbietis" Kęstutis Daukšys siūlė Seimui "visais klausimais kreiptis į KT".
Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas kreipimąsi į KT laiko politikavimu, todėl jis kvietė elgtis "apdairiai, protingai, kad būtų mažiau politikavimo".
Kitas šios frakcijos narys Ligitas Kernagis kvietė parlamentarus prieš balsavimą susimąstyti, nes Seime yra nemažai parlamentarų, kurie yra balsavę už kitus ir be Seimo valdybos leidimo buvo išvykę atostogauti. Jis neatmetė galimybės, kad vėliau galbūt reikės balsuoti ir už kitų kolegų nuodėmes.
Tuo tarpu Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Pečeliūnas mano, kad kito kelio nėra, kaip tik kreiptis į KT dėl parlamentarams mestų kaltinimų.
Seimas savo priimtais nutarimais prašo KT išvados, ar Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Gegužės 20 d. Seimas pritarė tyrimo komisijų išvadoms, kuriose siūloma pradėti apkaltos procesus Seimo nariams A. Sacharukui ir L. Karaliui. "Apkaltos" komisijos nustatė, kad parlamentarai galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Pagal Seimo statutą, Seimas turi kreiptis į KT išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Jei KT pateiks išvadą, kad parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu, tam turi pritarti 85 Seimo nariai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą