Seimas užriša visuomenei akis

Spaudos laisvė

Kitą savaitę parlamente gali būti priimtas toks teisinis aktas, kuris žurnalistams surištų rankas fiksuoti labai didelę dalį vaizdinės informacijos, o iš visuomenės atimtų teisę ją žinoti.

Įstatymo korekcijų teikėjai siekia uždrausti net iš išorės fotografuoti ar filmuoti privačią teritoriją be jos savininkų sutikimo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Seime Eligijus Masiulis įtaria, kad taip gali valdžia kerštauti žiniasklaidai už paviešintus skandalus bandant maksimaliai suvaržyti žurnalistų veiklą.

Krūva apynasrių

Pavojaus varpais ėmė skambinti Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ir Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija (LPSLA). Šios organizacijos Seimą ragina prieš priimant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymą patobulinti nuostatas, ribojančias visuomenės teisę į informaciją.

Anot LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, būtina taisyti minėto Įstatymo pakeitimą toje vietoje, kur numatyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti asmeniui priklausiančią privačią teritoriją, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesiniai veiklai, ar daryti šios teritorijos garso ir vaizdo įrašus nepaisant to, ar tas asmuo yra šioje teritorijoje.

"Kitaip tariant, jei kokioje nors privačioje teritorijoje sprogsta gamykla, be jos savininko leidimo žurnalistai negalės net iš išorės filmuoti gaisro, jo padarinių bei operatyviai informuoti visuomenę. Juk žinome, kad Lietuvoje beveik viskas yra privatu. Pavyzdžiui, jei būtų priimta dabartinė įstatymo redakcija, mes nebūtume galėję be savininko sutikimo fiksuoti kad ir "Panevėžio ekrano" gaisro. O savininko gali ir nerasti arba jis gali būti išvykęs į užsienį", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Radzevičius.

Pasak žurnalistų ir leidėjų atstovų, nesusipratimų gali kilti ir dėl įstatymo projekte pateikiamos sąvokos "nuomonė".

LPSLA prezidentas Rimantas Šukys teigė, kad pagal tarptautinius standartus nėra reikalavimo nuomonę grįsti faktais. Įpareigojus kiekvienu atveju prieš skelbiant savo nuomonę surasti neaiškų kiekį įrodymų ir argumentuotų faktų, Lietuvoje sukurtume beprecedentį atvejį - savo nuomonę galėtų turėti ir reikšti tik asmenys, kurie dirba kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Stojo ginti

Minėtos nuostatos jau yra apsvarstytos Seime, o vakar turėjo įvykti ir pakoreguoto įstatymo priėmimas, tačiau šis procesas atidėtas iki kitos savaitės, kai iš komandiruotės užsienyje grįš įstatymo pakeitimo projekto teikėja, buvusi kultūros ministrė Roma Žakaitienė.

Tuo tarpu antradienį diskusijai ketina prie stalo sėsti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir D. Radzevičius.

Lemiamas mūšis vyks po susitikimo, mat Seime yra užregistruotos ir visuomenei palankios parlamentarės Nijolės Steiblienės pataisos.

"Aš nenoriu manyti, kad prieš tai padarytos korekcijos yra parengtos norint specialiai surišti žurnalistams rankas ir atimti žmonių teisę į informaciją. Noriu tikėti, kad taip pasielgta dėl profesionalumo stokos. Aš siūlau tokias korekcijas, kurios proto ribose nedraustų reikšti nuomonę bei už ją nebūtų persekiojami žurnalistai, grasinama teismais. Taip pat pataisiau tą dalį apie medžiagos fiksavimą be savininko sutikimo taip, kad sutikimo reikėtų tik privačios namų valdos atveju", - "Vakarų ekspresui" sakė N. Steiblienė.

Ją piktino ir dar viena korekcija, kurioje nurodoma, jog bet kokiu atveju viešosios informacijos rengėjas su žurnalistu dėl autorinio kūrinio panaudojimo turi susitarti raštu.

Įstatymo pakeitimo straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad tokiu susitarimu gali būti laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jį atstovaujančios organizacijos su žurnalistais sudarytas kolektyvinis susitarimas, kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos.

Europos Parlamento narys Gintaras Didžiokas teigė, kad neretai galima įžvelgti ir leidėjų piktnaudžiavimo suteikta laisve, tačiau parlamentarų pateiktose korekcijose yra stipriai perlenkiama lazda.

"Žinoma, tam tikri rėmai yra reikalingi, tačiau tik tokie, kurie nepažeidžia žiniasklaidos laisvės. Tos korekcijų formuluotės - pernelyg tiesmukos. Mūsų įstatymais neretai arba viskas leidžiama, arba viskas draudžiama", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Didžiokas.

Tam, kad įstatymo pakeitimo priėmimo metu būtų svarstomos N. Steiblienės parengtos korekcijos, reikia ne mažiau 29 Seimo narių sutikimo. Priešingu atveju visuomenei Seimas užriš akis.

Denisas NIKITENKA