Tauta ir valdžia
Penktoji nepriklausomos atkurtos Lietuvos Seimo kadencija - saulėlydyje, kuris paženklintas ne šviesiomis, bet marmalynę primenančiomis spalvomis, vis labiau rėžiančiomis akį kainų augimo pasiutpolkės įsuktai tautai.
Iki eilinių parlamento rinkimų likus trims mėnesiams, "Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip šios kadencijos Seimo veiklą vertina įvairių asocijuotų struktūrų atstovai.
Aštrios kritikos įstatymų leidėjams nepažėrė tik jūrine veikla užsiimančių struktūrų vadovai, tačiau pabrėžė, kad jiems padėjo kone buldozeriu problemas sprendę Seimo nariai klaipėdiečiai, kurie geriau, nei visažiniais besidedantys klerkai Vilniaus rūmuose išmano jūrinio sektoriaus specifiką.
Seimas - švytuoklė
Ši Seimo kadencija pirmiausiai pasižymėjo valdžios nestabilumu: pakeistas Seimo pirmininkas, premjeras, daug ministrų, parlamento komitetų pirmininkų. Viską lėmė parlamentinių partijų skilimai, politiniai naujadarai bei nesibaigiančios rietenos dėl įtakos.
Nuo kadencijos pradžios buvo sudaryta keliolika įvairiausių laikinųjų parlamentinių tyrimo komisijų, kurių tikslai paprastai buvo ne išsiaiškinti tiesą, o sukurti politinius įrankius manipuliacijoms bei bandymams parklupdyti politinius oponentus.
Priiminėdami įstatymus politikai neretai savo balsą atiduodavo net nesuvokdami, už ką balsavo. Geras pavyzdys - teisės aktas, kuriuo į pensiją nebūtų įskaičiuojamas policijos darbuotojų stažas, kai jie Lietuvoje teisėsaugos struktūroje dirbo tarybiniais laikais. Sužinoję apie tokią tvarką, bijodami netekti pensijos, atsistatydinimo pareiškimus buvo parašę daugybė didelę patirtį turinčių profesionalių policijos pareigūnų.
Ir tik prezidentui vetavus absurdišką tvarką, Seimo nariai kaip susitarę ėmė suokti, kad padaryta klaida, kurią pavyko ištaisyti. Prieš tai buvo balsuota net neįsigilinus į pasekmes. Daugeliui parlamentarų neįsigilinus nubalsuota ir už rezoliuciją, raginančią atsieti litą nuo euro.
Dar nė viena Seimo kadencija nebuvo paženklinta tokia gausybe piketų, streikų, gyventojų parašų rinkimų, bandymų organizuoti referendumus, privilegijų skandalų.
Ydinga tvarka ir atsainus darbas lėmė tai, kad pagal visuomenės apklausas parlamentu nepasitikima labiausiai iš visų valstybinių institucijų.
Nenumojo ranka
Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža "Vakarų ekspresui" teigė besidžiaugiantis, kad Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai visuomet mūru stodavo sprendžiant jūrinio sektoriaus problemas valdžios institucijose sostinėje.
"Prieš keletą metų belgams atlikus studiją dėl Lietuvos laivybos plėtros, Vyriausybės strateginiame komitete buvo patvirtinta programa, kuri didžiąja dauguma yra įgyvendinta. Ratifikavus Tarptautinę darbo organizacijos konvenciją, galėjo būti priimti teisės aktai, pagal kuriuos būtų numatytos socialinės garantijos Lietuvos jūrininkams", - sakė jis.
Anot jo, Seime trūksta pažinimo, kokios lengvatos taikomos jūriniame sektoriuje Europos Sąjungoje.
"Vilnius - tolokai nuo Klaipėdos. Susisiekimo ministerija, Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija dar gaudosi situacijoje, tačiau daugelio kitų valstybinių institucijų atstovai neišmano specifikos", - svarstė LJS pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad neįteisinus paramos laivų savininkams, Klaipėdoje galime nebematyti su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų.
"Jau dabar matome, kad, pavyzdžiui, Estijoje plaukioja vietiniai laivai su, pavyzdžiui, Latvijos vėliava. Neskiriant didesnio dėmesio laivybos sektoriui, laivų savininkai registruos savo laivus kitose valstybėse. Ten, kur taikomos didesnės lengvatos, parama. Tuomet ir klaipėdiečiai prarastų ne mažai darbo vietų, į biudžetą neįplauktų lėšos. Jau parengta nauja Tarptautinė darbo organizacijos konvencija, kuri numato didesnes socialines garantijas jūrininkams, lengvatas laivų savininkams, tad kitos kadencijos Seimas turėtų ją patvirtinti", - vylėsi P. Bekėža.
Reziumuodamas jis teigė, kad ranka į jūrinį sektorių tikrai nebuvo numojama, priimta nemažai pataisų, ratifikuotos kai kurios reikiamos konvencijos.
Neteisingos interpretacijos
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Alfonso Bargailos vertinimu, per šią Seimo kadenciją teko nuolat kovoti dėl neteisingai interpretuojamų teisės aktų.
"Supjausčius laivą ir gavus išmokas, buvo apmokestinta pelno mokesčiu. Mes įrodėme, kad Europos Sąjungos parama šiuo atveju negali būti apmokestinta. Seimas pataisė teisinę bazę ir to mokesčio nebeliko. Tada sugalvojo pritaikyti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Vėl kreipėmės, ir vėl buvo ištaisyti teisės aktai. Visi mūsų prašymai būdavo išnagrinėjami tik Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pastangų dėka", - teigė A. Bargaila.
Jis vylėsi, kad bus pataisytas ar net atšauktas ir žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės įsakymas jūroje sugautas menkes parduoti tik žuvų aukcione.
"Kitose valstybėse nėra prievolės žuvį parduoti tik aukcione. Dabar situacija iškreipia rinką. Todėl mūsų laivai plaukia į kitus uostus ir ten parduoda žuvį rinkos kaina. Tokia tvarka naudojasi apie 70 procentų visų žvejybos laivų. Siuntėme raštą į Seimą ir mums buvo pažadėta, kad nuo rudens bus atsižvelgta į prašymus", - tikino pokalbininkas.
Jis taip pat pernelyg daug piktų žodžių šios Seimo kadencijos politikams jūrinių reikalų tvarkymo atžvilgiu negalėjo pasakyti ir vylėsi, kad ir kitus 4 metus veiks tokia pat aktyvi ir dėmesinga parlamento Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija.
Verslo žlugdymas
 |
| "Gerų atsiminimų apie tai, kad parlamentas pagerintų verslo aplinką, nėra. Gerų naujienų tegul pats Seimas ieško", - sako Povilas Vasiliauskas. |
"Gerų atsiminimų apie tai, kad parlamentas pagerintų verslo aplinką, nėra. Gerų naujienų tegul pats Seimas ieško. Šios kadencijos parlamentas neišsiskyrė iš ankstesnių kalbant apie teigiamą įtaką ekonominei plėtrai, gal net į blogąją pusę viską pasuko. Kol ekonomika vystėsi, viskas ėjosi gerai, nereikėjo jokio įsikišimo. Kai prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, recesija, tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėjo tam tikrą arsenalą priemonių padėčiai stabilizuoti, tačiau visas rezultatas - tik kalbos", - sakė P. Vasiliauskas.
Jam buvo nesuprantama, kodėl esant dideliai infliacijai nacionaliniame biudžete daugiau lėšų skiriama ne investicijoms, o ten, kur yra pravalgoma, valstybės tarnautojų algų kėlimui.
"Jie didina sau algas ir sumos - dešimtys milijonų litų. Didžiausia šios kadencijos Seimo kiaulystė - valdžios sukompromitavimas, o tai - smūgis investicijoms, lėšų pritraukimui, valstybės patikimumui ir prestižui. Politikai nemoka laiku reaguoti į įvykius, tik kuria skandalus, sudarinėja dešimtis komisijų. Verslininkams tai atrodo kaip paprasčiausias laiko gaišinimas", - tikino KPA atstovas.
P. Vasiliauskas piktinosi, kad įvairių susitikimų, konferencijų metu asocijuotoms verslo struktūroms išdėsčius priemonių planą, kaip gerinti verslo aplinką, politikai linksi galvomis, bet vėliau nedaro nieko.
"Šią kadenciją, ypač rinkimų metais, politikai atsigręžė į socialinę sritį, nes nori pasirodyti jautrūs. Tai - neracionalu ir populistiška. "Mušama" per darbdavių interesus. Pavyzdžiui, streikų tvarkos pakeitimas. Dabar gali streikuoti nebe visa įmonė, o atskiri jos padaliniai. Tarkime, 20-30 padalinių turinčioje gamykloje streiką paskelbia dauguma programavimo specialistų. Stoja visos gamyklos veikla. Įmonė net gali bankrutuoti", - tikino jis.
Šią kadenciją taip ir nenustatytos įmokų "SoDrai" lubos. Neseniai pakeitus Darbo kodeksą neva sujaukta viršvalandžių apmokėjimo tvarka, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis.
Nesupaprastinta tvarka teritorijų planavimo srityje, nes dabar norint pastatyti kad ir menkiausią priestatą verslininkams tenka nukeliauti devynis biurokratinio pragaro ratus. Taip pat neišnaudotos teisinės galimybės geriau reglamentuoti ekonominę migraciją: darbo jėgos įvežimo procedūros šiuo metu gremėzdiškos.
Bus daugiau
Rytoj skaitykite
* Ką apie šį Seimą mano smulkieji verslininkai?
* Ko pasigedo medikai ir pedagogai?
* Ką prognozuoja analitikai?
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą