Tauta ir valdžia
Pabaiga. Pradžia Nr. 157
"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip besibaigiančios penktosios Seimo kadencijos darbą vertina įvairių asocijuotų struktūrų atstovai.
Gerų žodžių šios kadencijos parlamentarams nesuranda nei smulkieji verslininkai, nei medikai, nei pedagogai. Anot analitikų, dėl šio Seimo priimtų sprendimų ekonominė situacija šalyje tik blogės.
Smulkieji balansuoja
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius pastebėjo ydingą šios kadencijos Seimo praktiką - įstatymų kūrimo proceso pradžioje priimami geri sprendimai, kurie vėliau tarsi mutuoja ir galop parlamente priimami ne tokie, kokių tikėtasi.
"Yra ir gerų sprendimų. Vienas jų - pataisytas Pelno mokesčio įstatymas. Dabar individualia veikla užsiimantys verslininkai gali perregistruoti turtą, kurdami uždarąją akcinę bendrovę. Anksčiau individualios įmonės turtu reikėdavo atsikratyti. Atnaujinus Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymą pavyko įvesti aiškumo, panaikinti kai kurias neremtinas sritis", - vardijo jis.
Ydinga tvarka jis pavadino prezidento vetuotą įstatymą, numačiusį išmokų ir minimalios algos indeksavimą pagal infliaciją.
"Dėl to tektų atleisti dalį darbuotojų arba padidinti jų krūvį. Blogas ir Alkoholio kontrolės įstatymas, nes jis iškreipia rinką: negalima vieniems riboti prekybos alkoholiniais gėrimais darbo laiką, kitiems - ne. Kalbu apie didžiuosius prekybos centrus ir parduotuves, įsikūrusias gyvenamuosiuose namuose", - teigė D. Botyrius.
Jo manymu, dabartinius priimtus populistinius valdžios sprendimus reikės ateityje taisyti.
Podukros dalia
Švietimo sistemoje - taip pat neigiamas nusistatymas valdžios atžvilgiu. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė piktinosi politikų dviveidiškumu.
"Tik mokytojų streikai artėjant rinkimams privertė atsimerkti ir kažką padaryti. Priimta rezoliucija, kuri rekomendavo sumokėti visas algas streikavusiems mokytojams, tačiau tai - tik rekomendacija, kurios nepaisė, pavyzdžiui, Klaipėdos švietimo įstaigų vadovai. 2006 metais buvo priimta rezoliucija dėl švietimo politikos, tačiau Seimas, nors ir turėdamas parlamentinės kontrolės galias, nestebi, kaip rezoliuciją vykdo Vyriausybė. Viskas guli stalčiuose", - įsitikinusi L. Juknienė.
Ji apgailestavo, kad švietimo sritis - tarsi podukra, ir pakeliamos galvos tik įvykus savotiškiems sistemos kataklizmams.
"Ką ir kalbėti, jei būna atvejų, kai vietoje 141 Seimo nario plenarinių posėdžių salėje sėdi vos 20. Rinkdami politikus kitai parlamento kadencijai žmonės turėtų taip pat prisiimti dalį atsakomybės. Seimo narys turi balsuoti taip, kaip reikalauja jo rinkėjas, o ne vadovaudamasis savo ar partijos nuomone", - sakė "švietimietė".
Optimizmu nespinduliavo ir Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė Eglė Juozapavičiūtė.
"Aukštųjų mokyklų reforma vis dar buksuoja. Dabar matome net savotišką cirką Seime: patys priima įstatymo pataisas, o po kelių dienų jas taiso. Aš nebetikiu mūsų parlamentu. Apie aukštojo mokslo reformą pradėta garsiai kalbėti tik prieš rinkimus, tačiau niekas nieko nekeis. Gerai nors tai, kad Mokslo ir studijų įstatymas kuriamas skaidriau. Anksčiau reforma vyko paslapčia", - sakė E. Juozapavičiūtė.
Medicinos opos
Daugybę priekaištų valdžiai galėtų pažerti ir šalies medikų bendruomenė.
"Vakarų ekspresui" Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbą įvertino kaip judėjimą tik dėl judėjimo.
"Nebuvo išspręsta nė viena esminė sveikatos reformos problema. Bandyta reikalus spręsti tik kosmetiniais "papudravimais". Man keisčiausia tai, kad į Sveikatos reikalų komiteto sprendimus ar bandymus pakeisti situaciją vyriausybiniu lygiu beveik visada numojama ranka. Nesusikalbėjimas tarp valdžių - daugiau nei akivaizdus. Tai labai liūdina", - sakė L. Labanauskas.
Jis kritikavo ir parlamento Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą, kuris, anot pašnekovo, visiškai atsilikęs nuo nūdienos realijų.
"Jis juk vadovauja komitetui nebe pirmą kadenciją, tačiau jo žinios ir kompetencija - atsilikę. Pirmininkas jaučiasi visažiniu. Aš jo net konservatyviu nepavadinčiau. Supratimas apie sveikatos reformą - "nulinis". Sveikatos reikalų komitetas turi pirmiausiai būti tas ideologinis uostas, tačiau, deja, taip nėra. Dabar niekas net nekreipia dėmesio į kokias nors idėjas. Ne rodiklis - ir mūsų siūlomos Europos standartus atitinkančios tvarkos. Net ir "kosmetiniai" pataisymai ir tai, - išprašyti", - situaciją vertino L. Labanauskas.
Pastaruoju metu ypač kritikuojama reforma, kai pediatrai bei terapeutai priversti persikvalifikuoti į šeimos gydytojus. Ydinga tai, kad kvalifikaciją pakeisti galima tik sostinėje, bet ne regioninėse mokslo įstaigose, tad dauguma gydytojų tiesiog gali likti be darbo, laiku nespėję įsijungti į naują sistemą.
Blogai vertinama ir ligoninėms skirtų stacionariai gydomų ligonių "kvotų" sistema, nes apmokama tik už tam tikrą sergančiųjų priežiūros kiekį, tad ligoninės nesuinteresuotos priglausti gydyti kuo daugiau žmonių.
Taip pat ydinga ir sistema, kai pinigai skiriami neatsižvelgiant į chirurginių intervencijų sudėtingumą - skiriamos lėšos nėra diferencijuotos. Kitaip - spuogus operuoti gydytojams labiau apsimoka nei atlikti sudėtingas operacijas, už kurias papildomai nėra mokama.
Taip pat neaišku, kur buvo panaudoti šimtai tūkstančių litų, įdiegiant elektroninę medicininių paslaugų sistemą, kurios dabar nėra.
"Ekonominė situacija tik blogės"
Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Net ir esant labai spartaus ekonominio augimo tempui nesugebėta subalansuoti biudžeto ir įvykdyti esminių reformų sveikatos, švietimo ir kitose daug valstybės išlaidų reikalaujančiose srityse. Nepasiruošta ekonomikos lėtėjimo periodui ir net atvirkščiai - priimti nutarimai, kurie ekonominę situaciją tik blogins. Nepaisant kone vienbalsių ekonomistų argumentų užsižaista įvairiausiomis mokestinėmis lengvatomis.
Nors Seimo kadencija tęsiasi ištisus ketverius metus, problemomis, kurios susidarys uždarius Ignalinos atominę elektrinę, susirūpinta visai neseniai. Lygiai taip pat visai neseniai pradėta imtis bent kažkokių priemonių derėtis dėl uždarymo termino atidėjimo.
Labiausiai kelia nerimą naujausi Seimo sprendimai: pradedant noru devalvuoti litą, baigiant apmokėjimo už viršvalandžių tvarka, kuri neregėtai pabrangintų darbo jėgą. Nors Vyriausybė buvo įsipareigojusi lanksčiau reguliuoti darbo rinką, tačiau bet kuri kiek rimtesnė iniciatyva Seime buvo užkertama. Seimas pritarė beveik visoms socialinių išmokų didinimo iniciatyvoms nepriklausomai, ar jos išėjo iš Vyriausybės, ar iš Seimo narių: buvo praplėsta, kas gali gauti našlių pensijas, pailgintas vaiko pinigų mokėjimo terminas nuo 9 iki 18 metų, pailgintas motinystės pašalpos mokėjimo terminas.
Vertinant Seimo darbo kokybę galima pasakyti, kad aiškinamųjų raštų ir įstatymų projektų kokybė nepagerėjo. Parlamentas įgavo naują pagreitį reglamentuojant alkoholio kontrolės politiką. Nors priimti sprendimai riboti reklamą, alkoholio vartojimą ir pardavimą gali pasirodyti kaip drąsūs žingsniai pagaliau, tačiau priimant teisės aktus nesigilinta į įgyvendinimo galimybes ir jų poveikį. Neįgyvendinamos ir absurdiškos teisės normos prisideda prie pagarbos teisei bei pačiam Seimui sumažėjimo.
Parlamentas nesugebėjo atsisakyti Seimo nariams taikomų privilegijų. Skandalų ir išviešinimo būta, tačiau kiekvienas Seimo narys ir toliau greta pareiginės algos gauna ženklią neapmokestinamą ir neatsiskaitomą sumą kanceliarinėms išlaidoms, biurui ir automobiliui.
Neįgyvendinamos ir absurdiškos teisės normos prisideda prie pagarbos teisei bei pačiam Seimui sumažėjimo
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą