Seimo Žmogaus teisių komitetas mano, kad Lietuvos piliečiai turi būti saugomi, todėl būtina įtvirtinti teisę į dvigubą pilietybę.
Apsvarstęs Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos bei frakcijų nuomonę dėl referendumo komitetas sutarė, kad referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę, turėtų būti rengiamas neradus kitų teisinių galimybių problemai spręsti (pvz., keičiant Konstitucijos 34 straipsnį ir Pilietybės įstatymo 7 straipsnį).
Komiteto nuomone, referendumas galėtų būti rengiamas tik įteisinus balsavimą internetu, todėl komitetas ragina nedelsiant į Seimo posėdį įtraukti įstatymo pataisų, įtvirtinančių balsavimą internetu, svarstymą.
Seimo Žmogaus teisių komitetas, organizavęs diskusiją dėl tikslingumo rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, svarstė galimybę skelbti referendumą kartu su 2012 metų Seimo rinkimais, taip taupant lėšas ir pritraukiant daugiau rinkėjų. Jeigu referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais, papildomai reikėtų 3 540 000 litų.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad, remiantis Konstitucija, dviguba pilietybė turi būti reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Norint išplėsti asmenų, turinčių dvigubą pilietybę sąrašą, tektų keisti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris gali būti keičiamas tik referendumu. Pakeitus Konstitucijos 12 straipsnį dvigubos pilietybės institutas būtų siejamas ne su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, o su jos išsaugojimo teise.
Pagal įstatymą, referendumą gali rengti piliečiai savo iniciatyva arba Seimas priimdamas Seimo nutarimą dėl referendumo surengimo. Referendumui paskelbti reikėtų 1/4 parlamentarų balsų.
Referendumas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą