Vakar Klaipėdos apygardos teismas nusprendė tvirtinti AB "Senoji Baltija" restruktūrizavimo plano projektą. Jame numatyta, kaip bendrovė per 4 metų laikotarpį atiduos skolas kreditoriams ir vykdydama gamybinę veiklą taps mokia. Šiuo metu bendrovėje dirba 94 žmonės, jai priklauso 9 laivai. Ji tebėra didžiausias junginys tarp bendrovių, žvejojančių "Baltijos" jūroje. Beje, minėtas restruktūrizavimo planas numato, jog su darbuotojais bus atsiskaityta per kitų metų pirmą ketvirtį.
Nors "Senosios Baltijos" direktorius Mindaugas Rimeikis prašė neleisti teismo posėdyje dalyvauti žiniasklaidos atstovams, teisėjas nusprendė šį klausimą svarstyti tada, jeigu bus prieita prie detalesnio restruktūrizavimo plano nagrinėjimo. Tačiau to neprireikė. Apie tai, kas ir kodėl norėtų, jog ši bendrovė kuo greičiau bankrutuotų, apie norinčius parduoti ir pikti jos laivus "Vakarų eksprese" rašyta ne kartą. Primisime, jog jai yra išnuomota teritorija būsimajame žvejybos laivų uostelyje, dėl kurio interesų kova toli gražu dar nesibaigė.
Š. m. balandžio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi "Senajai Baltijai" buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tai reiškia, jog dėl laikinų finansinių sunkumų bendrovė negali laiku įvykdyti visų savo įsipareigojimų, jai turi būti duotas laikotarpis, per kurį ji tai galėtų padaryti. Tąkart "Senosios Baltijos" administratoriumi teismas paskyrė Šiaulių UAB "Šiauleksa", jo įgaliotuoju asmeniu Antaną Rimkų. Teismas buvo įpareigojęs per 4 mėnesius parengti šios bendrovės restruktūrizavimo plano projektą ir pateikti jį teismui. "Senosios Baltijos" restruktūrizavimo planą rengė Vilniaus viešoji įstaiga Ekonominių tyrimų centras. Jį vakar ir patvirtino teismas. Teismas taip pat patvirtino, kad per visą restruktūrizavimo laikotarpį bendrovės administratoriumi bus "Šiauleksa", o jos įgaliotuoju asmeniu - Antanas Rimkus. Taigi "Senosios" direktorius M. Rimeikis bus atsakingas už bendrovės ūkinę ir komercinę veiklą, o administratorius rūpinsis tuo, kad nebūtų nukrypta nuo patvirtinto plano.
Teismo posėdyje dalyvavo ir didžiųjų "Senosios Baltijos" kreditorių Mokesčių inspekcijos, kuriai bendrovė š. m. balandžio mėnesį buvo skolinga daugiau kaip 16 mln. Lt, ir "Sodros", kuriai bendrovė dabar skolinga per 5 mln. Lt, atstovai. Jie buvo įpareigoti prašyti teismą tvirtinti restruktūrizavimo planą. Beje, planui pritarta ir bendrovės kreditorių komitete ir kreditorių susirinkime.
UAB "Šiauleksa" direktorius Vidmantas Rutkauskas teigė, jog prieš pradedant rengti minėtą planą buvo atlikta ekonominė analizė. Planas, jo manymu, atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, jame numatytos priemonės, kurias įgyvendinant per 4 metus turėtų būti atkurtas įmonės mokumas. Jis tiki, kad "Senoji Baltija" sėkmingai vystys veiklą. Pasak jo, tai įdomus projektas, vienas iš realesnių restruktūrizavimo projektų Lietuvoje.
Po to, kai "Senajai Baltijai" iškelta restruktūrizavimo byla, jos skolų nepadaugėjo. Buvo mokami visi einamieji mokesčiai. Visi įsipareigojimai buvo vykdomi naudojant iš gamybos gautas pajamas, neprireikė parduoti ilgalaikio kilnojamojo turto. Derybų metu nuolaidų iš "Sodros" neišsiderėta. "Senoji Baltija" ketina sukaupti lėšų per metus parduodama visą nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Laivų parduoti neketina. Jos nuomodama ji taip pat gauna pajamų.
Ekonominių tyrimų centro atstovas Mindaugas Šilininkas žurnalistams sakė, jog kreditoriai turėjo pasirinkti du variantus: restruktūrizavimą - per kelerius metus atgauti bent dalį skolos, ir bankrotą, kur skola būtų grąžinta išpardavus visą turtą. Bankroto atveju tikėtis atgauti pinigus kai kuriems kreditoriams šansų beveik nebuvo. M. Šilininko teigimu, restruktūrizavimo atveju kreditoriai nenukentės daugiau nei bankroto. Be to, po metų, jeigu kils abejonių dėl restruktūrizavimo plano vykdymo, šis procesas gali būti nutrauktas ir skelbiamas bankrotas. Visa tai kreditorių valioje.
Teismo posėdyje dalyvavusi Ona Regina Bučienė, atstovavusi savo dukrai Irenai Kesminienei, teigė, jog toji restruktūrizacija esanti akių dūmimas ir reikalinga bendrovės viršininkams, nenorintiems prarasti darbo vietų. Moteris sakė, jog dukrai prieš 5 metus teismas priteisė iš bendrovės 2 tūkst. Lt, kurių ji iki šiol neatgauna.
Vakar "Vakarų ekspresas" elektroniniu paštu gavo tokį pranešimą spaudai.
Seimūnų abejonės
"Seimo nariai Rimas Valčiukas ir Vaclovas Stankevičius oficialiai kreipėsi į finansų ministrę Dalią Grybauskaitę, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę bei Vyriausybės kanclerį Zenoną Kaminską prašydami suteikti informaciją, susijusią su UAB "Senoji Baltija" restruktūrizavimu. Šiuo metu įmonės veiklą tiria kelios teisėsaugos institucijos.
"Senoji Baltija" yra faktiškai bankrutavusi įmonė, kurios skolos viršija turimą turtą. Keletą metų bendrovė yra nemoki. Pagrindiniai kreditoriai - Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba. Įmonės administracija yra paruošusi ir pateikusi, Seimo narių teigimu, prieštaringai vertinamą restruktūrizavimo projektą. Tokie vertinimai grindžiami abejonėmis, ar esant dabartinei situacijai Lietuvos žvejybos ir žuvies perdirbimo sektoriuose ši bendrovė gali ekonomiškai atsigauti ir toliau sėkmingai vystyti savo verslą. "Specialistai taip pat abejoja restruktūrizavimo projekte pateiktų ekonominių rodiklių pagrįstumu bei atitikimu šiandienos realijoms", - teigia Seimo nariai.
Jų nuomone, abejones sustiprina ir tai, jog vertinant bendrovės turtą, kaip jos turtas buvo priskaičiuotos krantinės, kurios, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra valstybės nuosavybė. Be to, vienu iš pagrindinių atsiskaitymų su kreditoriais šaltinių pirmaisiais metais numatomas pastatų pardavimas Valstybiniam Klaipėdos jūrų uostui, nors specialistai smarkiai abejoja dėl pastatų vertės, nurodytos vertinimo akte.
Seimo nariai klausė, ar tai nereiškia, jog valstybė turėtų atsiskaityti pati su savimi ir leisti restruktūrizuoti nemokią įmonę valstybės lėšomis? Jie abejojo, ar buvo atlikta "Senosios Baltijos" parengto restruktūrizacijos plano ekonominė-finansinė ekspertizė, ar kreditoriai atliko paskutiniųjų 5 metų bendrovės gamybinės-ūkinės veiklos analizę.
Klaipėdos apskrities VMI ir VSDF Klaipėdos skyrius be jokių išlygų patvirtino "Senosios Baltijos" restruktūrizavimo projektą, tuo pačiu geranoriškai įsipareigodami atsisakyti teisėtai priskaičiuotų, bet nesumokėtų įmokų, delspinigių bei baudų apie 17 mln. litų sumai, likusią įsiskolinimo sumą - apie 7 mln. litų - atidedant išsimokėjimui per kelerius restruktūrizavimo metus.
"Atkreiptinas dėmesys, - savo rašte teigė R.Valčiukas ir V. Stankevičius, - kad 2002 m. per pirmą pusmetį VMI Klaipėdos apskrityje, lyginant su 2001 m., surinkta tik apie 76 procentai valstybės biudžeto įmokų". Seimo nariai tikisi, jog restruktūrizavimo bylos nagrinėjimas teisme bus atidėtas, "siekiant išvengti galimos didelės žalos valstybės ir "Sodros" biudžetams".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą