Šeimų kūrimo tradicijas lietuviams diktuoja Vakarai

Toks gyvenimas

Lietuvės išteka ir gimdo būdamos jauniausios Europoje, - tikina Europos Komisijos statistikos tarnyba "Eurostat". Patys lietuviai mano priešingai - kasmet tuokiasi vis vyresnio amžiaus poros.

"Eurostat" skelbia, kad Lietuvoje merginos pirmą kartą išteka būdamos vidutiniškai 24 metų, o vaikinai veda 26 metų. ES šalyse šeimas dažniausiai kuria 30 metų vyrai ir 27 metų merginos.

Tos pačios tarnybos statistika skelbia, jog lietuvės gimdo jaunesnės - sulaukusios 27 metų, o štai "senosios" Europos gyventojos pirmą kartą gimdo beveik 30 metų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) vedėja Gražina Misevičienė sako pastebėjusi, kad bent jau klaipėdiečiai sekti Europos pavyzdžiu pradėjo prieš keletą metų - šeimas ryžtasi kurti brandesnio amžiaus žmonės.

Toks reiškinys leidžia daryti išvadą, kad pamažu keičiasi socialinis gyvenimas ir šeimos kūrimo tradicijos - žiedus vis dažniau maino tie žmonės, kurie santuokai pasiruošę visomis prasmėmis - subrendę dvasiškai ir turintys materialų pagrindą.

"Vakaruose būsimieji sutuoktiniai iš pradžių pasirūpina buitimi - įsigyja būstus, susitvarko karjeros reikalus, o tik paskui kuria šeimą. Pas mus tebevyrauja iškreiptas požiūris į vedybas. Sutuoktinių buitimi rūpinasi seni tėvai, todėl būna atvejų, kad kuriantis šeimas jaunimas nelabai suvokia, ką daro", - pasakoja CMS vedėja G. Misevičienė.

Tradicijų perversmai

Lietuvos statistikai teigia, kad jau keletą metų šalyje tuokiasi vyresnio amžiaus tautiečiai. Pernai vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27 metai, o prieš 4 metus šeimas kūrė 25 metų jaunuoliai. Merginos taip pat kasmet išteka vis vyresnės - pernai vidutinis nuotakų amžius buvo 25 metai, 2000-aisiais - 23 metai.

Per trejus pastaruosius metus beveik du kartus mažiau santuokų įregistravo nepilnamečiai.

Pasikeitusias tradicijas pastebi ir Klaipėdos CMS vedėja G. Misevičienė: "Dar 1993 metais uostamiestyje sutuokėme 64 nepilnamečių poras, o pernai tokių porų buvo tik septynios. Šiomis tendencijomis tik džiaugiuosi. Ne paslaptis, kad nepilnamečiai tuokdavosi ir tuokiasi "iš reikalo". Visada laikiausi nuomonės, kad santuokai pora turi subręsti."

CMS duomenimis, šiemet jauniausios Klaipėdoje nuotakos amžius siekė 16 metų, mergina į metrikacijos skyrių atėjo būdama nėščia jau 4 mėnesius.

Informacijos gausa pasiekia nepilnamečių ausis ir akis. Paaugliai žino, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo. Ši priežastis yra pagrindinė, dėl kurios taip ženkliai sumažėjo nepilnamečių santuokų.

Yra pugačiovų ir kirkorovų

G. Misevičienei tenka tuokti ir "neįprastas" poras, kai moterys yra gerokai vyresnės už savo vyrus.

Šiemet uostamiestyje žiedus sumainė 60 metų vyras ir 84 metų moteris. Santuokų, kai nuotakos gerokai vyresnės už vyrus, pasitaiko kasmet, tačiau jos nevirsta masiniu reiškiniu.

Iki lapkričio mėnesio Klaipėdos CMS žiedus sumainė keturios tokios poros. Viena nuotaka už savo išrinktąjį buvo vyresnė 13 metų, kitų amžiaus skirtumas siekė po 9-11 metų.

G. Misevičienė pastebėjo, jog vyresnės moterys į iškilmingą santuokos ceremoniją ateina ypač pasiruošusios - pasitempusios, kruopščiai atliktu makijažu ir manikiūru.

"Galima pastebėti, kad jos vyresnės už savo antrąsias puses, tačiau niekada negaliu atspėti, kiek joms metų - tokių nuotakų amžius nenuspėjamas. Tačiau plika akimi matyti, jog savo išvaizdai tokios moterys skiria daug dėmesio", - atviravo CMS vedėja.

Akyse - skaičiukai

Vadinamųjų tarptautinių santuokų uostamiestyje nemažėja, nors pats jų bumas jau praėjo prieš keletą metų, kai ypač daug buvo ir, įtariama, fiktyvių santuokų. Lietuviai sudarydavo laikinąsias šeimas su kitų šalių piliečiais tik tam, kad galėtų legaliai išvažiuoti ir gyventi užsienyje. Beje, retkarčiais tokios santuokos sudaromos ir dabar, - sako G. Misevičienė.

Užsieniečiai vyrai vis dar žvalgosi į uostamiesčio merginas. Sužavėti klaipėdiečių jaunystės ir grožio, pagyvenę "užjūrio princai" veda jas prie altoriaus ir išsiveža į išsvajotuosius Vakarus.

Iki šio mėnesio Klaipėdos metrikacijos skyriuje buvo sutuoktos 32 poros, kuriose vienas iš sutuoktinių - užsienio šalies pilietis. Dažniausiai tai būna vyrai.

Tūkstančius porų sutuokusi CMS vedėja jau pastebi, kas sieja būsimuosius sutuoktinius - išskaičiavimas ar tikri jausmai.

"Jaunikiai, tinkantys nuotakoms į tėvus, net neslepia gašlių žvilgsnių. Galima pajusti, kad kai kurių porų jokia meilė nesieja. Tiesiog turtingi vyrai, paprastai tokie yra užsieniečiai, perka grožį ir jaunystę, o nuotakos, kurių akyse sukasi "skaičiukai", taip pat puikiai suvokia, kokiam gyvenimui ryžtasi", - pasakoja G. Misevičienė.

Priesaikos našta - per sunki

Iš visų per metus Klaipėdos metrikacijos skyriuje sutuokiamų porų apie 30-40 procentų yra tokių, kuriose vienas iš sutuoktinių žiedus maino jau ne pirmą kartą. Tai - brandesnio amžiaus žmonės.

Pasak G. Misevičienės, klaipėdiečiai dažnai teiraujasi apie partnerystės įstatymą. Lietuvoje jis dar nepriimtas, tačiau projektas jau svarstomas.

Įstatymu siekiama reglamentuoti ne santuokoje gyvenančių asmenų turtinius santykius, taip pat vaikų globos klausimus, nes pastaruoju metu daugėja porų, apskritai neregistruojančių santuokos.

"Dažniausiai atsakomybės vengia vyrai. Yra net posakis - "bijo antspaudo pase". Beje, jau kelintus metus spaudų pasuose nebededame. Kai įstatymas bus priimtas, tokios poros galės lengviau atsikvėpti. Sprendžiant pagal skambučius į mūsų skyrių, norinčiųjų pasirašyti partnerystės sutartis bus, tačiau šis reiškinys neturėtų tapti masiniu", - svarsto G. Misevičienė.

Tėvai daro meškos paslaugą

Vis dėlto, kodėl esame anksčiausiai šeimas kuriantys europiečiai? CMS vedėja įsitikinusi, kad priežasčių reikėtų ieškoti netolimoje praeityje. Sovietmečiu 24 metų netekėjusi mergina jau "nešiodavosi" senmergės etiketę ir į kiekvieną sutiktą vyrą žvelgdavo, kaip į potencialų jaunikį. Neretai visuomenės spaudimas buvęs svarbesnis už jausmus.

Kita priežastis - tėvų požiūris. Iki šiol, vadovaudamiesi vienintele tarybine patirtimi, gimdytojai verčia draugaujančius jaunuolius įteisinti santykius. Už tai "dalijami" prizai - naujai iškeptai šeimai perkami butai, automobiliai ir brangūs buities reikmenys.

Senų lietuvių liaudies tradicijų beveik niekas neprisimena. Etnologė Valerija Jankūnaitė sako, kad prieš sovietinę okupaciją merginos tekėdavo tik tuomet, kai susiruošdavo kraitį, o jaunikiai šiam žingsniui taip pat turėdavo subręsti - pirmiausia reikėdavo užgyventi namus, į kuriuos parsivesdavo jaunamartes.

"Gimdytojai daro meškos paslaugą. Smagu dalyvauti savo vestuvėse, kai jas jaunieji kelia už tėvelių pinigus, smagu gyventi dovanotame bute. Tačiau buities rūpesčiai vis tiek užgrius, o jų jaunos ir išlepintos poros dažnai nepajėgia įveikti", - svarsto G. Misevičienė.

Kasmet dėl panašių priežasčių Klaipėdoje išsiskiria apie 60 proc. sutuoktinių.

Iki skandinavų - dar toli

Statistika skelbia, kad vėliausiai šeimos kuriamos ekonomiškai stabiliose ir turtingose šalyse. Ypač vėlai moterys išteka Islandijoje, vidutinis nuotakų amžius čia siekia 30 metų. Ne ką mažiau nuo jų atsilieka švedės, olandės ir suomės - tapti žmonomis jos nutaria sulaukusios vidutiniškai 29 metų.

Pavyzdžiui, Suomijoje, aukštas šalies pragyvenimo lygis ir socialinės garantijos padeda išsilaikyti 20 metų jaunuoliams, kurie, sulaukę tokio amžiaus, jau stengiasi gyventi savarankiškai. Valstybės subsidijos garantuojamos net tiems, kurie savo pajamomis negali padengti savo išlaidų.

Suomiai laikosi nerašytos taisyklės - baigia mokslus, susiranda darbus ir tik tuomet pradeda galvoti apie šeimą. Reprezentuojančiuose Suomiją leidiniuose rašoma, kad vėlyvą santuokos kūrimą šalyje lemia aukštas moterų išsilavinimo lygis. Išsilavinusių moterų Suomijoje yra gerokai daugiau nei išsilavinusių vyrų.

Vaida ZUBRAUSKAITĖ