Vos praėjusią savaitę penkios šalies institucijos pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su manipuliacijomis sporto varžybų rezultatais, o jau šią savaitę, atrodo, tas bendradarbiavimas nutrauktas. Seimas po svarstymo nepritarė siūlymui į Baudžiamąjį kodeksą įtraukti nuostatos punktą dėl sukčiavimo sporte. Jei pataisa įsigaliotų, tam, kas darė neteisėtą įtaką sporto varžybų rezultatams, grėstų laisvės atėmimas iki 3 metų, jei tai padaryta organizuotoje grupėje arba įgyjant didelės vertės turtą - iki 8 metų, dalyvaujančiam lažybose iš anksto žinant, kad rezultatas sutartas - iki 5 metų.
Tačiau pataisos svarstymo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas akcentavo, kad iš teisėsaugos institucijų gavo pastabas, esą naujo straipsnio Baudžiamajam kodeksui nereikia, mat jame jau ir taip numatyta bausmė už sukčiavimą apskritai.
Pataisos autorius, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela stebėjosi tokiomis teisėsaugos institucijų pastabomis bei Seimo sprendimu.
„Kodėl iki galo nebaigtas nė vienas ikiteisminis tyrimas? Nes sukčiavimas sporte neįtrauktas į Baudžiamąjį kodeksą. Jei jis būtų įvardytas bent jau kaip apysunkis nusikaltimas, būtų galima taikyti operatyvinius veiksmus: sekimą, pokalbių klausymąsi ir rinkti įrodymus apie galimą nusikalstamą veiklą. Pradėjus tyrimą po nusikaltimo įvykdymo, ką nors įrodyti labai sunku. Teoriškai aiškinama, kad tai galima daryti ir dabar, tačiau kai klausiame, kodėl to nedaroma, atsakymo negauname. Manau, kad sukčiavimas sporte į kodeksą neįtraukiamas, nes tokią veiką sunku ištirti ir lengviausia paprasčiausiai nutraukti tyrimą. Kai toks straipsnis atsirastų kodekse, tyrimą reikėtų atlikti iki galo. Svarbiausia, kad apie metus dirbo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų sudaryta darbo grupė, kuri nusprendė: kodekso papildymas yra vienintelė išeitis. Tačiau tai nevykdoma“, - stebėjosi J.Požela.
Kol kas teisėsaugos institucijos dėl sukčiavimo sporte nėra nubaudusios nė vieno asmens. Tik pačios sporto federacijos yra skyrusios sportines baudas: Gargždų „Bangos“ futbolo klubo vartininkas Soslanbekas Aršijevas pernai diskvalifikuotas vos iki sezono pabaigos, klubo viceprezidentui Dmitrijui Baidai uždrausta dvejus metus Lietuvoje verstis bet kokia su futbolu susijusia veikla, futbolo klubo „Klaipėdos granitas“ gynėjas Olegas Dmytrenka futbolo profesionaliai nebegalės žaisti iki gyvos galvos, o krepšinio klubo „Naglis“ trys krepšininkai dėl sutarto rezultato gavo po 3 tūkst. litų baudas (869 eurai).
„Gerai, federacijos gali skirti bausmes, pavyzdžiui, diskvalifikuojant žaidėją iki gyvos galvos. Tačiau juk yra toks dalykas, kaip įrodymų rinkimas. Kaip juos surinkti, kai neturime teisės klausytis pokalbių ar sekti įtariamąjį? O ir diskvalifikacijos nėra pakankama bausmė. Be to, tokie nusikaltimai susipynę su kitais, tokiais kaip pinigų plovimas, ginklų kontrabanda ir t.t. Todėl į tai tikrai turėtų aktyviai įsitraukti teisėsaugos organai. Kitose valstybėse yra tokios pareigybės kaip sporto prokurorai, o mes per dvejus metus nesugebame įtraukti šio nusikaltimo į kodeksą“, - apgailestavo Lietuvos futbolo federacijos generalinis direktorius Edvinas Eimontas.
Stasys ŠEDBARAS, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas:
Balsavau už tai, kad projektas dėl sukčiavimo sporte įtraukimo į Baudžiamąjį kodeksą būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, nes tokia buvo komiteto išvada. Juk sukčiavimų yra visokių. Negali kodekse atskirai išskirti sukčiavimo parduotuvėje, sukčiavimo sporte, sukčiavimo banke. Jei kodekso galima nekeisti, geriau ir nekeisti, nes jis yra sistema, kuri dėl menkų pokyčių išsiderina.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą