Seimūnai buvo šokiruoti klaipėdiečių reikalavimų

Vizitai

Vakar Klaipėdoje vykusiame Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvažiuojamajame posėdyje komisijos nariai išklausė daugybę klaipėdietiškų problemų, kurioms spręsti reikia ir politinių sprendimų, ir įstatymų pataisų, netgi teisininkų įsikišimo, jau nekalbant apie finansinę Europos Sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės paramą.

Komisijos nariai uostamiestyje buvo informuoti, kad žuvų aukcionas, kainuosiantis per 6 mln. Lt, kuriam bus skiriama ES parama, bus pradėtas statyti jau gegužės mėnesį. Aukcionas realiai galėtų pradėti veikti po pusantrų metų. Planuojama, kad iš pradžių aukcione bus parduodama apie 80 proc. sugaunamos žuvies, o 20 proc. bus parduodama taip kaip ir anksčiau - tiesiogiai saviems klientams. Žvejų atstovai teigia, jog aukciono paslaugomis bus naudojamasi tik tada, jeigu jos jiems patiks.

Beje, už tai, kad AB "Senoji Baltija" subnuomojo žemę UAB "Klaipėdos žuvų aukcionas", jai būtina sumokėti 1,5 mln. Lt už dalinį verslo praradimą.

Be to, komisijos nariai informuoti, jog ledo generatorius, kainavęs beveik 2 mln. Lt ir irgi pirktas už ES pinigus, gamina ne ledą, o sniegą, ir tai žvejų netenkina. Pastarieji kėlė klausimą, kaip valstybinė komisija galėjo priimti tokį generatorių. Jo savininkas teigė, jog generatorius, kaip ir planuota, gamina lukštelinį ledą ir kad juo žvejai aprūpinami. Komisija nusprendė pavesti Žemės ūkio ministerijai išsiaiškinti, ar tas generatorius yra tinkamas, ar ne.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apie pusę milijono litų kainavusios įrangos, t. y. žuvų rūšiavimo mašinos, vakuuminio siurblio žvejai iki šiol taip ir nematė. Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kuri įsigijo ta įrangą, pirmininkas Algirdas Aušra informavo, kad ta įranga buvo perkama žuvų aukcionui ir jo laukia. UAB Klaipėdos žuvų aukcionas" direktorius Vaidutis Marcinkėnas sako, jog tie įrengimai yra laikomi jau kelerius metus ir jis abejoja, kad jie galėtų tikti žuvų aukcionui. Vis dėlto nutarta kreiptis į Valstybės kontrolę, kuri tikrino konfederaciją, kodėl neužfiksuotas pusės milijono vertės įrangos klausimas.

Priekrantės žvejai pateikė savo skaičiavimus dėl kompensacijų už verslo sutrukdymą, kai 23 paras jie negalėjo žvejoti, kai Vyriausybės nurodymu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vežė smėlį paplūdimiams pamaitinti. Žvejai reikalauja, kad jiems už negalėjimą dirbti savo darbo būtų sumokėta daugiau kaip 160 tūkst. Lt. Beje, dėl to yra nukentėję ir Kuršių marių žvejai, kurie dar savo nuostolių nepaskaičiavo. Be to, dar reikia 140 tūkst. Lt kompensacijų žvejams, patyrusiems nuostolių dėl Būtingės naftos terminalo avarijos.

Seimo komisija informuota, kad be tų 20 žvejybos laivų, atiduotų supjaustyti į metalo laužą, kurių savininkai gaus nemenkas kompensacijas, yra dar 15 žvejybos laivų, kuriuos taip pat reikėtų supjaustyti. Per vadinamąjį antrąjį šaukimą bus galima pateikti paraiškas, tačiau Europos Sąjungos paramos šiems laivams supjaustyti nebeužteks. Tam reikia apie 20 mln. Lt, o iš ES paramos liks nepanaudotų gal tik apie 3 mln. Lt.

Po pietų Seimo komisijos nariai susitiko su Tarpasociacinės tarybos nariais. Jai priklauso Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų, Lietuvos jūrų krovos kompanijų, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų, Lietuvos laivų savininkų asociacijos. Kiekvienos asociacijos pirmininkas supažindino Seimo komisijos narius su savo srities problemomis.

Gana aštrios problemos - kvalifikuotos darbo jėgos stygius, darbo jėgos kaštų problema, vis didėjančios energetinių resursų kainos. Beje, krovos kompanijose darbo jėgos migracijos procesas šiek tiek stabtelėjo, nes jos kasmet 7-10 proc. didino atlyginimus.

Beje, Klaipėdos uostui, kuriame jau 62 proc. kraunama tik Lietuvos krovinių, tai peržengta kritinė riba, iškilo reali grėsmė tapti lokaliniu uostu. Šiandien Klaipėdos uostas išnaudoja tik 50 proc. savo pajėgumų. Jeigu savo suprastruktūra, technologijomis Klaipėdos uostas, galima sakyti, nenusileidžia kaimyninių šalių uostams, tačiau gyliu uoste ir leistina laivų grimzle jis atsilieka nuo Ventspilio uosto.

Dalia BIKAUSKAITĖ