Septynetas vietoj egzamino
Mykolo Romerio universiteto kancleris Saulius Spurga „Respublikai“ sakė, kad apie nesąžiningą dėstytojo elgesį aukštosios mokyklos administracijai pranešė patys studentai.
Jie informavo, kad Humanitarinių mokslų instituto Filosofijos katedros vedėjas profesorius daktaras Vytis Valatka studentams leido egzamino nelaikyti, jei juos tenkina 7 balų įvertinimas.
„Pagal studentų liudijimus, dėstytojas, atėjęs į egzaminą, pranešdavo, kad jei juos tenkina septynetai, jie gali egzamino nelaikyti ir išeiti. Tuo pasinaudodavo nemaža dalis studentų, o kiti laikydavo egzaminą ir gaudavo aukštesnius pažymius. Visa tai patvirtina ir mūsų turimi objektyvūs duomenys. Egzamino laikymo žiniaraščiai rodo, kad yra nemažai studentų vienoje grupėje, kurie įvertinti septynetais. Net iki 80 proc., o likusiems surašyti 8, 9, 10 balų įvertinimai“, - pasakojo universiteto kancleris.
V. Valatkos elgesį svarstė universiteto Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas ir atestacijos komisija. Ji priėmė sprendimą V. Valatką atleisti ir neatestuoti, nes jis pažeidė universiteto studijų tvarką ir akademinę etiką.
„Mums dar neteko susidurti su tokiu egzaminų vertinimu. Jis yra ydingas, netenkina edukologijos reikalavimų. Tą konstatavo ir mūsų komisija. Šitaip žarstytis pažymiais nepriimtina. Juk per egzaminus sprendžiamas studentų rotacijos klausimas, studentų pinigų klausimas, galiausiai jų likimas“, - piktinosi S.Spurga.
Universiteto kanclerio teigimu, išklausiusiai studentų pasakojimų komisijai kilo įtarimų, ar egzamino įvertinimai nebuvo perkami: „Aš nenoriu spekuliuoti, ar tai buvo vienas litas, ar šimtas. Jokio skirtumo nėra. Dėstytojui galioja tos pačios taisyklės, kaip ir kiekvienam piliečiui. Jei buvo imamos rinkliavos, kažkokie neteisėti mokėjimai, jei tai bus įrodyta, vadinasi, tas žmogus savo pareigas vykdė nesąžiningai“.
Komisijos surinkta medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms.
Ar studentų laikytas egzaminas bus anuliuotas ir laikomas iš naujo, kancleris negalėjo pasakyti. Tai esą bus sprendžiama klausimą aptarus su studentais.
„Iš bendravimo su studentais ir darbo kartu galime pasakyti, kad tai nėra vienetiniai atvejai. Deja, tokios praktikos pasitaiko daugelyje Lietuvos aukštųjų mokyklų“, - sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
„Tokie pavyzdžiai, kai dėstytojai netenka darbo arba studentai patys praneša administracijai, yra labai reti. Visi žino, kad tai vyksta, tačiau mano, kad tai beveik natūralu. Retas kuris imasi aktyvių veiksmų. O dar rečiau pasitaiko griežtų sankcijų iš administracijos“, - pridūrė studentų atstovas.
D. Dikšaitis atkreipia dėmesį, kad šalies aukštosiose mokyklose ar valstybiniu lygmeniu vengiama kalbėti apie akademinį sąžiningumą ir pripažinti, jog jis Lietuvoje labai paplitęs.
„Problema yra kur kas gilesnė. Tai mūsų aukštųjų mokyklų kultūra, požiūris į tai, kas jose vyksta. Tai vyks tol, kol tokį elgesį toleruos universitetų ar kolegijų vadovybė, profesoriai, studentija, o Švietimo ir mokslo ministerija į viską žiūrės pro pirštus. Kol bus šita masinio toleravimo kultūra, pakantumo atmosfera, jokie žandarai, stebėtojai problemos neišspręs“, - įsitikinęs Lietuvos studentų sąjungos vadovas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą