Sinagoga nusimeta paslapties šydą

Paveldas

Kasinėdami Daržų gatvėje archeologai aptiko nacių sudegintos didžiausios uostamiesčio sinagogos pėdsakus.

Pasak archeologės Romos Songailaitės, Daržų gatvėje 9A, kur nedideliame - maždaug 12 kvadratinių metrų - plote buvo atliekami žvalgomieji tyrimai, rasti trijų statybos etapų pamatai.

Giliausiai esanti seniausia pamatų dalis išlikusi iš XVIII amžiaus, ant jų - XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios dalis, o viršuje - vėlesni XIX a. pamatų akmenys. Pamatai tęsiasi į gretimą sklypą - Daržų g. 11 - bei link "Euterpės" viešbučio.

"Pagal 1923 bei 1935 metų miesto planus matyti, kad kaip tik toje vietoje pavaizduota žydų sinagoga. Manau, kad jos ir yra tie paviršiniai atidengti pamatų akmenys. Sinagoga buvo pastatyta iš rekonstruoto XVIII amžiaus pastatėlio", - sakė R. Songailaitė.

Remiantis istorine medžiaga, sinagoga nuo žemės paviršiaus buvo nušluota 1939-aisiais - tuojau po aneksijos vietiniai nacistai ją sudegino, prieš tai apstatę gaisro gesinimo priemonėmis, kad neužsidegtų gretimi pastatai. 1942 metų planuose toje vietoje, kur stovėjo sinagoga, jau yra tuščia.

Antrojo pasaulinio karo metais buvusios sinagogos viduje buvo įrengta slėptuvė. Ji taip pat nusitęsia į gretimą sklypą. Beje, anot R. Songailaitės, įrengiant slėptuvę buvęs sunaikintas kultūrinis sluoksnis.

Pokario metais slėptuvė "pasipuošė" prie jos primūrytais garažais. Iš kiekvieno garažo buvo prakirstos durys ir į slėptuvę - ten padaryti sandėliukai, kuriuose žmonės laikė uogienes.

Šiuo metu, anot R. Songailaitės, pertvaros yra užmūrytos ir eiti slėptuve senojo turgaus link neįmanoma.

Žvalgomųjų tyrimų metu sklype aptikta ir Klaipėdai būdingų radinių - buitinės keramikos.

Anot R. Songailaitės, šioje vietoje siūloma nevykdyti žemės darbų ir tiek Daržų g. 9A, tiek gretimame sklype atlikti archeologinius tyrimus. Nei sinagogos, kuri dar nebuvo lokalizuota, liekanos nei slėptuvė, neregistruota Registrų centre, jos nėra paskelbtos kultūros vertybėmis. Vertingesnis, R. Songailaitės nuomone, būtų XVIII amžiaus pastatas.

Žvalgomieji tyrimai Daržų g. 9A buvo atlikti po to, kai Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys čia sustabdė darbus. UAB "Gensina" užsakymu buvo griaunami šiame sklype esantys menkaverčiai garažai, primūryti prie Antrojo pasaulinio karo laikų slėptuvės, o tai darant apgriauta slėptuvė ir be archeologo priežiūros vykdyta žemės darbų, kam leidimo nebuvo.

Už pažeidimą skirta 1 000 litų bauda ir bendrovei nurodyta sustabdyti darbus, kol teritoriją išžvalgys archeologai bei, atsižvelgiant į jų išvadas, bus nuspręsta, ką daryti toliau.

1903 metų Memelio žemėlapyje šalia kitų kulto pastatų pažymėta ir sinagoga.

Istoriniai faktai

Remiantis istoriko J. Tatoriaus surinkta medžiaga, Daržų g. 9A ir 11, nuo XIX a. pabaigos iki 1939 metų stovėjo didžiausia Klaipėdos miesto sinagoga. Tuometinis jos adresas - buvusi Kirpėjų g. (Baderstrasse nr. 11).

XVIII a. pastatas ir sklypas priklausė Michel Kaubars. XIX a. pirmoje pusėje ši valda perėjo kubiliui J. W. Fischer. Jame dar gyveno batsiuvys, knygrišys.

XIX a. pabaigoje arba XX a. pradžioje valdą nupirko žydų bendruomenė ir namą pritaikė sinagogai. Pirmą kartą ji randama 1903-1923 metų plane.

Istorikas J. Zembrickis pasakoja, kad 1874 metais rugpjūčio 9 dieną buvo padėtas kertinis akmuo "Mokymo namams" (Beth-Hamidrasch) - Rusijos ir Lietuvos žydų maldos namams. Jie buvo atidaryti 1875 m. rugsėjį. Galima daryti prielaidą, kad čia kalbama apie buvusią sinagogą dabartinėje Daržų gatvėje.

Skirtinguose šaltiniuose sinagoga vadinama Beth-Hamidrasch, Beit ga-Midraš, Bet-Hamedreš.

Giedrė NORVILAITĖ