"Šiuo metu galiojantys nuostatai orientuoti į administratoriaus - privataus verslininko, bet kokia kaina siekiančio pelno sau, o ne į gyventojų teisių apsaugą. Pavyzdžiui, jei gyventojas nesutinka su bendrojo naudojimo objektų aprašu (kurio niekas jam net nepateikia), gali jį ginčyti ar reikalauti jį keisti, tačiau tik savo sąskaita teisme. Tai yra, net jei pažeidžiamos savininko teisės, visa bylinėjimo našta užkraunama ne ant verslo subjekto, bet ant paprasto gyventojo pečių. Be to, administratoriui mokamos įmokos nėra siejamos su konkrečiais jo atitinkamą mėnesį nuveiktais darbais ar jų kokybe", - pabrėžia M. Zasčiurinskas.
Jis tvirtina, kad teisės aktai turi būti keičiami gyventojų naudai. "Vienas iš sprendimų būdų - teisės aktai privalo nustatyti pareigą administratoriui santykius su daugiabučio namo savininkais grįsti atskirai sudaroma dvišale sutartimi, kurioje būtų aiškiai susitariama dėl perduodamos administravimui namo dalies, savininko ir administratoriaus teisių ir pareigų bei atsakomybės. Ir visiškai nesuprantama, kodėl gyventojų teisių gynimui taip įnirtingai prieštarauja Aplinkos ministerija, kuri neprivalo atstovauti privačių verslo grupių interesams", - sako parlamentaras.
Pasak jo, administratoriai teikia paslaugas, kurios pagal paskirtį priskirtinos viešųjų paslaugų teikėjui. M. Zasčiurinsko nuomone, tai neturi būti verslas, pelno siekimas.
"Tokių komunaliniame sektoriuje veikiančių įmonių paslaugos, pagal dabartinius teisės aktus, yra būtinos. Savivaldybės privalomai įpareigoja gyventojus pirkti paslaugas iš gyvenamųjų namų administravimo paslaugas teikiančių įmonių ir mokėti joms be gyventojų sutikimo nustatytus privalomus mokesčius. Mokesčių dydis nepriklauso nei nuo teikiamų paslaugų kokybės, nei nuo butų ir kitų patalpų savininkų interesų. Pažymėtina, kad tokiems verslo subjektams suteikiama laisvė veikti, gauti ir skirstyti savo pelnus kaip bet kuris nepriklausomas verslo subjektas", - sako Seimo narys.
Skatinti gyventojus rūpintis savo turtu - namais, jo teigimu, racionalus sprendimas. Administruojančių įmonių funkcija - atlikti visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti - taigi užtikrinti gyventojų turto saugumą.
"Tačiau paslaugos turi būti teikiamos abipusiu susitarimu ir kokybiškai. Jei gyventojas - turto savininkas nepatenkintas jo turtą administruojančių įmonių darbu, jam turi būti suteikta teisė atsisakyti mokėti už netinkamai suteiktas paslaugas ar atsisakyti paslaugų, įgyvendinant Konstitucinę teisę valdyti savo turtą pačiam", - svarsto Seimo narys.
Nuosavybės teisė - viena iš pamatinių žmogaus teisių. Nuosavybės teises saugo Konstitucija ir įstatymai.
"Daugiabučių namų administratoriaus prievartinis, be turto savininko sutikimo, paskyrimas neturi suteikti pagrindo administratoriui "būti viršininku", varžyti ar kitaip riboti tų namo savininkų teises ir teisėtus interesus. Be to, privalo būti užkirstas kelias administratoriui piktnaudžiauti jam suteiktais įgalinimais", - sako M. Zasčiurinskas.
Jo pastebėjimais, ne paslaptis, kad dažnai pastebimi daugiabučio namo administratoriaus bendradarbiavimo santykiai su "savomis" komunalinių paslaugų įmonėmis, kai, pavyzdžiui, stogo remonto 1 kv. metro kaina didesnė 3-4 kartus nei rinkoje.
"Taigi nereti, švelniai tariant, atvejai, kai administratorius suinteresuotas ne mažinti gyventojų išlaidas, bet atvirkščiai - jas didinti, branginti namo priežiūrą, didinti savo pelnus, nustatyti "slaptus" ir savininkams neskelbiamus vadovų atlyginimus. O juk daugiabučius administruojančių įmonių sprendimai turi būti objektyvūs, paslaugų kainos ir kokybės santykis turi tenkinti gyventojų poreikius, informacija turi būti vieša", - tvirtina Seimo narys.
Gyventojų nusiskundimų dėl daugiabučių namų administratorių vykdomos veiklos sparčiai daugėja. Teikiamos paslaugos, pasak gyventojų, nekokybiškos ir neefektyvios. Kaip teigia Seimo narys M. Zasčiurinskas, susitikimuose su Lietuvos gyventojais nuolat keliami klausimai dėl blogo daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo bei jo teisinio reguliavimo. Jo manymu, šiuo metu teisės aktai orientuoti ne į vartotojų (gyventojų) interesų gynimą, o į komunaliniame sektoriuje veikiančius verslo subjektus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą