"Dažnai Seimo posėdžiuose diskusijos užtunka akivaizdžiai pernelyg ilgai. Parlamentarai linkę po kelis kartus išsakyti tokią pačią nuomonę, nesvarbu, kad prieš tai kalbėjęs kolega iš esmės pasakė tą patį. Būtent todėl posėdžiai užtrunka, o vėliau, svarstydami svarbius klausimus, privalome skubėti, nes besibaigiant sesijai tiesiog nebėra laiko. Seime trūksta konstruktyvumo, atrodo, kad gera valia ir supratingumu to nepasieksime, todėl ir siūlau Seimo statuto pakeitimą, kuriuo oficialiai būtų trumpinamas diskusijų bei pranešimų laikas. Tuo labiau, kad visi klausimai būna išdiskutuoti frakcijose ir komitetuose, o kiekvienas Seimo narys prieš balsavimą turi susidaręs gana aiškią poziciją", - komentuoja Liberalų sąjūdžio frakcijos narė D. Teišerskytė.
Pagal šiuo metu galiojančias Seimo statuto nuostatas, pranešimo trukmė paprastai neturi viršyti 30 minučių. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, o baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu - iki 7 minučių, savo vardu - iki 5 minučių.
Statutas taip pat numato, kad atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes. Tuo atveju, jei balsuojama dėl viso klausimo ar įstatymo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti "už" ir "prieš" ne daugiau kaip po 4 Seimo narius. D. Teišerskytė siūlo šį laiką trumpinti beveik perpus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą