Skurdas verčia žvejus atiduoti laivus į metalo laužą

Žvejyba

Lietuvos žvejai pateko į kainų žirklių spąstus: kuras nuolat brangsta, menkių sugavimo Baltijos jūroje kvotos mažėja, o vien iš pigių strimėlių žvejybos nepragyvensi. Tad jie, netgi pasinaudodami Europos Sąjungos teikiama parama, neturi galimybių modernizuoti savo laivus. ES skiria 40 proc. būtinų lėšų, o kaip sukaupti likusius 60 proc. - iš strimėlių juk neuždirbsi. Todėl nemažai žvejų, manydami, jog gaudydami strimeles neišgyvens, renkasi kompensaciją už laivo atidavimą į metalo laužą ir meta šį verslą.

Jau pateikta 21 paraiška kompensacinėms išmokoms už laivų supjaustymą. Vadinasi, maždaug trečdalis žvejybos laivų virs metalo laužu ir mažiausiai šimtas žvejų neteks darbo.

Kai kurie žvejai mano, jog Lietuvos žemės ūkio ministerija užvilkino ir kompensacijų už laivų supjaustymą gavimo procesą. Esą nereikėję jo tęsti trejus metus, o iš karto mokėti visas kompensacijas už laivų atidavimą į metalo laužą, kaip tai buvo padaryta Latvijoje. Kadangi kitąmet menkių kvotos bus dvigubai mažesnės, likusiems laivams tektų didesnis leistinų sugauti menkių kiekis. Be to, įmonės turinčios kelis laivus, gavusios kompensaciją už į metalo laužą nurašytą laivą galėtų kitą laivą modernizuoti.

Senam laužui - 23 milijonai

Lietuvai 2004-2006 metams iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti 32,4 mln. Lt laivams modernizuoti ir kompensacijoms už laivų atidavimą į metalo laužą mokėti. Iš šios sumos seniems laivams supjaustyti skirta 26,3 milijono litų.

Už 21 laivą jų savininkai iš ES tikisi gauti per 23 milijonus litų kompensaciją. Nacionalinės mokėjimo agentūros Klaipėdos skyriaus, priiminėjusio paraiškas, vedėjo Antano Narvydo teigimu, norimos už laivus gauti sumos svyruoja nuo 0,9 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt. Tik už vieną didelį laivą tikimasi gauti daugiau kaip 2 mln. Lt.

Šiuo metu Lietuvoje yra 42 įmonės, besiverčiančios žvejyba Baltijos jūroje, joms priklauso 65 laivai. Jeigu visos paraiškos būtų patenkintos, jų liktų 44. Kiekviename žvejybos laive dirba 4-7 įgulos nariai. Darbo neteks daugiau kaip 100 žvejų. Kiekvienas jų gali pretenduoti gauti iki 15 tūkst. Lt vienkartinę kompensaciją iš ES pinigų už darbo vietos praradimą. Tačiau tuo bus pasirūpinta tik tada, kai laivai jau bus supjaustyti. Be to, jie metus negalės žvejoti.

Reikia pusės milijono

Jonas pasiryžo atiduoti į metalo laužą savo vienintelį laivą todėl, kad menkių kvotos pastaraisiais metais vis mažėja, o kuro kainos kyla. Menkės žvejybos laivo pelno balanse sudaro apie 80 proc., o strimelės - 20 proc. Menkių kilogramas kainuoja apie 5 Lt, o strimelių - ne visada ir litą. Jeigu laivą reikėtų išlaikyti žvejojant tik strimeles, per dieną tektų sužvejoti daugiau kaip 5 tonas strimelių, kas beveik neįmanoma. Kur kas naudingiau sugauti 1 toną menkių. Kadangi strimelių kainos kelti negalima, nes nepavyktų jų realizuoti, todėl žvejys atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Jau ir dabar brangstant kurui mažesnės įmonės vos galą su galu suduria.

Norintieji laivus modernizuoti ir gauti tam tikslui skirtų pinigų paraiškas turi pristatyti iki šių metų gruodžio 10 d. Tai, kad kol kas tokių paraiškų nėra, ko gero, yra susiję su tuo, jog iš ES paramos galima tikėtis tik 40 proc., o 60 proc. būtinos sumos reikia turėti savo lėšų.

Norint modernizuoti, sakykime, 32 m ilgio mažąjį žvejybos tralerį refrižeratorių reikėtų iš karto turėti apie pusę milijono litų. Vėliau iš ES pinigų laivo savininkui būtų grąžinta apie 200 tūkst. Lt, o 300 tūkst. Lt jis pats turėtų investuoti į laivą. "Nėra jokių garantijų, kad aš uždirbsiu turėdamas modernizuotą laivą. Kalbama, kad menkes žvejoti uždraus dvejiems metams. Žvejodamas vien tik strimeles neišgyvenčiau. Juk dar turiu galvoti, kad mano laive dirba 7 žmonės, turintys išlaikyti šeimas. Negi galėčiau palikti juos badauti. Užtat esu priverstas savo laivą supjaustyti",- sakė laivo savininkas Jonas.

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žvejybos kontrolės skyriaus kuratorius Vaclovas Petkus teigia, jog toli gražu ne visi žvejai yra pajėgūs tokiomis sąlygomis modernizuoti savo laivus. Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio, įmonės, turinčios vieną laivą, atsisako žvejybos verslo. Įmonės, turinčios du ar daugiau laivų, gavusios kompensaciją už laivo atidavimą į metalo laužą, galėtų ją panaudoti kitam laivui modernizuoti.

Nesuskubo

Lietuvoje tik šiemet lapkričio 2 d. baigėsi paraiškų laivams pjaustyti priėmimo laikas. Žvejų laukia dar ilgas procesas, kol jie už tai gaus pinigų. Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus A. Adomaičio, procesas dar tik prasideda.

A. Adomaitis sako, jog šiemet išmokėti kompensacijas žvejams už supjaustytus laivus būtų galima, tačiau praktiškai to padaryti nepavyks. Mat nuo tos dienos, kai jie padavė paraiškas, turi praeiti maždaug trys mėnesiai. Jų paraiškos turi būti patikrintos, paskui jie turi pateikti pažymą, kad laivas tikrai supjaustytas. Realiai pinigų, kurie bus pervesti į laivų savininkų sąskaitas, galima tikėtis tik kitų metų pradžioje.

Beje, dar nežinia, ar 21 paraiška ir bus patenkinta. Yra nustatyti vertinimo kriterijai. Pagal balus bus atrinktos paraiškos, kurios bus patenkintos. Jeigu visos surinks 100 balų, visos ir turės būti patenkintos. Tačiau, jeigu bus paraiškų, gavusių mažiau balų, jos neteks pirmumo teisės. Jas vėl reikės pateikti kitais metais.

Latviai pasielgė protingiau

Lietuvos žvejai mano, kad Latvijos žvejams labiau pasisekė, nes jų vadovai pasielgė protingiau. Latviai nutarė per metus supjaustyti visus apie 32 laivus ir iš karto pasiimti ES kompensaciją, skirtą išmokėti per trejus metus.

Žuvininkystės departamento direktorius A. Adomaitis sako, jog latviai gal kiek ir aplenkė lietuvius šioje srityje, tačiau jis nemato didelės problemos. "Mums reikėjo labai daug parengti teisės aktų, susijusių ne tik su žuvininkyste, bet ir su visu žemės ūkiu, todėl viskas šiek tiek užsitęsė. Tačiau mums skirti pinigai yra ir jie niekur nedings. Buvo galima pinigus, skirtus trims metams, išmokėti visus iš karto, galima buvo už dvejus metus mokėti. Mes kol kas pasirinkome pirmus metus. Yra daug nesklandumų, reikia taisyti klaidas, kad ateityje viską būtų galima padaryti tvarkingiau",- sako departamento direktorius.

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas V. Petkus sako, jog departamentas ieško variantų pinigams gauti, kad iš karto būtų galima sumokėti už laivų supjaustymą. Mat, nors Tarptautinė žvejybos Baltijos jūroje komisija dar nepaskirstė menkių kvotų 2005 metams, tačiau, sprendžiant pagal gautus kontrolinius skaičius, kitąmet menkių kvota bus du kartus mažesnė nei šiemet. Pasak V. Petkaus, reikėtų kuo greičiau nurašytus laivus supjaustyti, kad likusiems laivams tektų didesnis menkių kiekis. Anot V. Petkaus, galvojama ir apie tai, jog galbūt būtų galima laivų modernizavimui skirtus pinigus panaudoti kompensacijoms už laivų supjaustymą.

Korupcijos galimybė

Žvejys Jonas sako, jog reikėtų iš įvairių fondų surinkti tą sumą, reikalingą laivams supjaustyti, ir iš karto sumokėti žvejams. Dabar 2004 metais skiriami 4 milijonai Lt. Žvejų manymu, jų pakaks tik 4 laivams. Prasidės pykčiai, kodėl pirma buvo supjaustytas tas, o ne kitas laivas. Kils įtarimų, ar kas nors nepažadėjo kam nors kokio nors procento. Taigi paliekama landa galimai korupcijai.

Beje, Lietuvos žvejai nėra įsitikinę, kad ES pinigai bus skirstomi sąžiningai, nes turi karčių pamokų. Pavyzdžiui, už ES skirtas lėšas Klaipėdoje žvejų uostelyje buvo pastatytas ledo generatorius, kainavęs labai brangiai, o naudos iki šiol neduodantis. Beje, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kuri rūpinosi generatoriaus statyba, pirmininkui Algirdui Aušrai iškelta baudžiamoji byla dėl lėšų pasisavinimo ir teismo procesas dar nesibaigė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viena iš 6 Lietuvos agentūrų, skirstančių ES struktūrinių fondų lėšas. Atrodytų, kad Žuvininkystės departamentas ar Žemės ūkio ministerija prie šių pinigų prieiti ar turėti kokios nors įtakos negali. Tačiau agentūra yra tiesiogiai pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Agentūra analizuoja paraiškas, atlieka pirminį patikrinimą, paskui siunčia jas į Vilnių, į centrinę mokėjimo agentūrą. Beje, ji kaip ekspertus į pagalbą pasitelkia ir Žuvininkystės departamento specialistus.

Žvejai mano, jog jeigu būtų padaryta taip, kaip Latvijoje, tai galimybių atsirasti korupcijos atvejams būtų buvę kur kas mažiau.

Dalia BIKAUSKAITĖ