Slėptuvės neišgelbėtų, tačiau jų likviduoti negalima.

Klaipėdos uostas - strateginės reikšmės objektas. Karinio konflikto atveju jam tektų pagrindinis smūgis. Bombų ir raketų sprogimai ne tik sugriautų uostą, bet ir nuo žemės paviršiaus nušluotų visą miestą. Tačiau Civilinės saugos specialistai įrodinėja, kad evakavus visus uostamiesčio gyventojus, o tuo metu dirbantiems sulindus į nuo sovietinių laikų išlikusias slėptuves pavojaus būtų išvengta.
Savo ruožtu uosto įmonių vadovai teigia, kad visa uosto teritorija privalo būti naudojama tik su uostu susijusiai ūkinei veiklai. Tačiau toje teritorijoje, už kurios nuomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijai mokami tūkstančiai litų, reikalaujama išsaugoti ir prižiūrėti įrengtas slėptuves.

Slėptųsi vos keletas

Gyventojų apsaugai nuo radiacijos, cheminio ar bakteriologinio pavojaus Klaipėdos apskrities civilinės saugos departamento duomenimis, apskrityje yra 99 veikiančios slėptuvės, Klaipėdos mieste - 66.
Daugelis pripažįsta, kad nuo branduolinio ginklo sukeltos sprogimo bangos jos neišgelbėtų. Taip pat akivaizdu, kad prireikus slėptis, visi klaipėdiečiai jose tikrai netilptų. O jei kas nors ir nutartų gelbėtis, tai jose lindėtų vos keli žmonės, nes visi kiti skubėtų gelbėti namuose likusių šeimos narių bei saugoti savo turto. Juk niekas savo valia neatiduotų per gyvenimą uždirbtų gėrybių suirutės metu siaučiančioms marodierių gaujoms.

Moka už tai, kuo nesinaudoja

Nemaža dalis slėptuvių yra įvairių uostamiesčio bendrovių teritorijose. Iš jų Civilinės saugos departamentas dažnai sulaukia prašymų nurašyti šiuos ūkinei veiklai nepritaikytinus objektus. Tačiau leidimo likviduoti slėptuvių, kurios ne tik trukdo bendrovių plėtrai, bet ir yra visiškai netinkamos naudoti pagal paskirtį, duoti nesirengiama.
Niekas negirdi verslininkų argumentų, kad už vieną kvadratinį uosto žemės metrą jie kasmet moka nuo 1,5 iki 8 litų. Tad kodėl jie turėtų mokėti ir už slėptuves, kurios neduoda jokios ekonominės naudos?

Neleidžia nei naudoti, nei likviduoti

Tačiau yra ir tokių slėptuvių, kurios ne tik nenaudojamos, bet ir oficialiai pripažintos nenaudojamomis. Pasirodo, tokių nurašyti ir likviduoti taip pat negalima.
Pasak AB "Smiltynės perkėla" darbų ir civilinės saugos inžinierės Elvyros Barauskienės, būtent tokia yra jų bendrovės slėptuvė, kuri dėl projektuotojų kaltės yra nuolat užliejama vandeniu.
Nors slėptuvė, kuri yra pastatyta 1985 m. įvairių komisijų ir buvo pripažinta statybiniu broku bei neleista jos eksploatuoti, tačiau iki šiol bendrovei jos likviduoti nepavyksta.
"Slėptuvę apžiūrėjo tikrai daug komisijų. Visos jos nustatė, kad slėptuvė dėl statybininkų ir projektuotojų broko naudojimui yra netinkama, tačiau iki šiol likviduoti jos mums niekas neleidžia. Be to, slėptuvė yra pastatyta žemiau jūros lygio, todėl nuolat yra užliejama vandeniu", - teigė E. Barauskienė.
Anot E. Barauskienės, dabar bendrovei būtų pigiau pasistatyti naują slėptuvę nei rekonstruoti senąją, tačiau įmonė tam lėšų neturi.

Uosto teritorija - uosto darbams

Krovos kompanijos UAB "Bega" generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio manymu, uosto teritorija turėtų būti naudojama tik uosto reikmėms - krovos darbams, sandėliams, krovinių saugojimo aikštelėms įrengti, o ne slėptuvėms.
Pasak A. Kuzmarskio, kažin, ar įvykus kokiai nors nelaimei, žmonės paliktų savo šeimas bei turtą ir bėgtų į tas slėptuves.
Šiais laikais visi turėtų žinoti ne kelią į slėptuves, o kur nelaimės atveju gauti individualias apsaugos priemones - dujokaukes, respiratorius ir kt. Taip pat privalėtų žinoti, kaip apsisaugoti savo namuose, o ne kada ir į kokią slėptuvę bėgti.

Trukdo plėtrai

Laivų krovos AB "Klaipėdos Smeltė" darbo ir aplinkos saugos tarnybos vadovo Valdo Bušmos teigimu, jų bendrovėje yra dvi slėptuvės. Viena, galinti talpinti 300 žmonių, yra įmonės teritorijoje, kita - talpinanti 60 žmonių, už teritorijos ribų.
Tačiau, pasak V. Bušmos, įmonės teritorijoje esančios slėptuvės vietoje galėtų būti įrengta krovinių sandėliavimo aikštelė. Taip bendrovė efektyviau išnaudotų esamą teritoriją, už kurią KVJU direkcijai mokamas nuomos mokestis, bei uždirbtų papildomų pajamų.
Krovos kompanija šią slėptuvę bandė likviduoti, bet, V. Bušmos teigimu, tai padaryti šiuo metu yra beveik neįmanoma. "Likviduoti mes ją galėtume nebent pasiūlę kokią nors alternatyvą, t. y. slėptuvę įrengtume kurioje nors kitoje vietoje. Tačiau tokių galimybių neturime, o kitų būdų likviduoti slėptuvės įmonės teritorijoje šiandien nėra", - sakė jis.

Slėptuvėje - tik direktoriai

UAB "Philip Morris Lietuva" tabako gaminių gamykloje taip pat yra įrengta visus reikalavimus atitinkanti slėptuvė. Joje atmosferos užteršimo atveju galėtų pasislėpti 100 žmonių.
Prieš kelerius metus joje lankantis "Vakarų ekspreso" korespondentams, į klausimą, kodėl slėptuvė įrengta ne po žeme, įmonės direktorius Žakas Hebelinkas yra atsakęs, kad branduolinio sprogimo atveju neišgelbėtų jokios slėptuvės. Ši skirta slėptis nuo oro teršalų. Joje sumontuota moderni ventiliavimo sistema, yra maisto, vandens atsargų. Kita vertus, juokauja direktorius, slėptuvėje lindėtų tik keli gamyklos direktoriai. "Negi tu patikėtum, kad motinos ir tėvai, sužinoję apie pavojų, ramiai lindėtų slėptuvėje, o ne strimgalviais lėktų pas savo vaikus?"- klausė Ž. Hebelinkas.

Likviduoti negalima

"Jei bendrovė yra priskirta prie valstybinės reikšmės, rizikos, ar gyvybiškai svarbių objektų, o slėptuvė trukdo įmonės plėtrai, ar dėl kitų priežasčių ją norima likviduoti, vadinasi slėptuvė turi būti suprojektuota bei įrengta kitoje vietoje", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Alfridas Oleinikas.
Pasak A. Oleiniko, pagal Civilinės saugos slėptuvių naudojimo nuostatus, yra draudžiama savavališkai perplanuoti slėptuvių patalpas, jas rekonstruoti, keisti jų paskirtį bei išmontuoti inžinerinius įrenginius. Tai galima padaryti tik gavus apskrities Civilinės saugos departamento leidimą ir slėptuvės rekonstravimo projektavimo sąlygas, kurias nustato Savivaldybė. Taip pat nustatyta tvarka projektas turi būti suderintas bei gautas sutikimas iš apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.
Taip pat kiekvieno ūkinio subjekto vadovas slėptuves turi prižiūrėti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. T. y. 1999 m. krašto apsaugos ministro patvirtintuose slėptuvių nuostatuose teigiama, jog ūkinių subjektų ar įstaigų vadovai atsako už slėptuvės apsaugą bei slėptuvių patalpų ir jų inžinerinių įrengimų priežiūrą.

Slėptuvėse - mokomasi

Pasak Alfrido Oleiniko, kai kurios uostamiesčio bendrovės slėptuves naudoja ūkinei veiklai. Taip pat jose vyksta įvairūs mokymai bei pratybos.
Pavyzdžiui AB "Klaipėdos mediena" slėptuvėje yra įrengta civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos mokymo klasė. KVJU direkcijos slėptuvėje vyksta įvairios pratybos, kursai. Čia treniruojasi studentai, moksleiviai ir t. t.
Anot A. Oleininko, pagal Civilinės saugos slėptuvių naudojimo nuostatus, kai kurių ūkinių subjektų slėptuvės gali būti naudojamos ūkinei-komercinei veiklai, arba išnuomojamos. Tačiau slėptuvių parengties būklė turi būti tokia, kad susidarius ekstremaliai situacijai slėptuvių patalpos ne ilgiau kaip per 2 valandas būtų pertvarkytos į žmonių apsaugos paskirties patalpas.
Taip pat, daiktais, ar gamybiniais įrengimais slėptuvių patalpas leidžiama užkrauti ne daugiau kaip 40 proc. jų patalpų tūrio.
Panaudojus slėptuvių patalpas ūkinei-komercinei veiklai ar jas išnuomavus, dalis arba visos gautos lėšos gali būti panaudotos patalpų priežiūrai ir inžineriniams įrengimams remontuoti bei atnaujinti.