Nelaimės atgarsiai
Šimtmečio nelaime vadinamas gegužės 4 dieną kilęs Kuršių nerijos gaisras liepsnoja iki šiol, tačiau dabar tik emocijose ir politinių partijų pranešimuose.
Politikai žeria pasiūlymus ieškoti gaisro kaltininkų, tirti atsakingų tarnybų veiklą, gerinti Kuršių nerijos aplinkos apsaugą, bausti netinkamai savo darbą atlikusius kaltininkus. Gaisro aplinkybes siūloma tirti Vyriausybės komisijai.
Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas, nagrinėjantis kelias gaisro priežastis, tarp jų ir tyčinį padegimą, gali užtrukti iki pusės metų. Tarnybos duomenimis, per metus randama apie 70 procentų tyčinių padegėjų, tačiau Smiltynės atveju, kai gaisras kilo mažai žmonių lankomoje vietoje, kaltininką rasti būtų beveik neįmanoma.
Tirs Vyriausybės komisija?
Vakar Seime Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcija į savo inicijuotą posėdį pakvietė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorių Remigijų Baniulį, generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę.
Posėdyje buvo išnagrinėta įvykio eiga, kalbėta apie sutelktas pajėgas, svarstyta, ar buvo įmanoma išvengti tokio masto gaisro. Pasak specialistų, tokie gaisrai kyla maždaug kas pusšimtį metų.
Po specialistų informacijos politikai nusprendė, jog atsakingos tarnybos nebuvo tinkamai pasirengusios gaisro gesinimui. Manoma, kad nelaimės aplinkybes galėtų tirti Vyriausybės komisija ir iki birželio 15-osios apie tai informuoti Seimą, o iki liepos 1 d. pateikti teisės aktų projektus dėl aplinkos apsaugos gerinimo bei tinkamos miškų ūkio priežiūros Kuršių nerijoje.
Pasak Naujosios sąjungos frakcijos seniūno Artūro Paulausko, dabartinė situacija Kuršių nerijoje yra netoleruotina - negalima atlikti kai kurių darbų, būtinų esant ekstremalioms situacijoms, ribojamas priešgaisrinių juostų plotis, ribotos galimybės gaisro atveju iš marių pasemti vandens.
Ugniagesiai vakarykščiame posėdyje teigė, jog gaisras dėl oro sąlygų buvo itin sudėtingas ir sunkiai kontroliuojamas, o ugniagesių darbas - labai sunkus. "Kadangi jų buvo ne itin daug, jie tegalėjo keistis tik kas 24 valandas", - pabrėžė R. Baniulis, pats vadovavęs ugnies slopinimui įvykio vietoje.
Anot jo, didesnes pajėgas, nei buvo Smiltynėje, sutelkti sunku, mat visoje Lietuvoje gegužės 4-ąją buvo daugiau nei trys šimtai gaisrų. Trys dešimtys iš jų - Klaipėdos rajone.
A. Bosas kaltina parką aplaidumu
Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą ir pareiškė nerimaująs dėl, jo manymu, netinkamai organizuojamos Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklos: netinkamos priešgaisrinės apsaugos sistemos, priešgaisrinių miško kirtimų trūkumo, pasenusios gesinimo technikos, neįrengtų privažiavimo prie vandens kelių.
Taip pat, pasak A. Boso, miškotvarkos projektai nederinami su Neringos savivaldybe, neįrengtas priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos postas Juodkrantėje ir t.t.
Politikas pasiūlė rasti aplaidžiai savo darbą dirbusius darbuotojus ir įvertinti, ar jie tinkami toliau eiti savo pareigas.
Rima ČELIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą