Turtas, kurio „nebuvo“
Ši žinia nėmaž nenustebino „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko.
„Tai tik rodo, jog nebuvo labai bloga situacija šiame banke, kad reikėtų skelbti jo bankrotą, - sakė jis. - Būtų buvęs geresnis variantas, jeigu, kaip siūlė mūsų asociacija, bankas būtų reanimuojamas, kad tęstų savo veiklą. Bet mūsų pasiūlymas nebuvo išgirstas.“
Pasak D.Arlausko, dabar pasirodė, kad ir „Snoro“ paskolos nebuvo jau tokios beviltiškos, kaip buvo bandoma pateikti anksčiau, nes paskolų portfelis yra iki šiol brangiausiai parduotas banko turtas.
„Vakaro žinioms“ patikslinus, kad pinigai už paskolų portfelį dar negauti ir tikroji kaina dar neatskleista, tik aišku, kad ji ne mažesnė nei 169,685 mln. eurų, nuo „Snoro“ bankroto nukentėjusių jo klientų atstovas pratrūko: „Paskolų portfelis buvo „Snoro“ banko perlų karūna! Jeigu bankas geba atsiskaitinėti su indėlių draudimo fondu net nepardavus šito turto, galima svarstyti, kad banko bankrotas ne tik abejotinas, bet, ko gero, po kurio laiko visu rimtumu iškils klausimas, kodėl ir kas jį „subankrotino“. Įtariu, naujas Seimas gali pradėti šitą klausimą nagrinėti iš naujo.“
Pasak jo, akivaizdu, kad ir laikinajam bankroto administratoriui Saimonui Frikliui (Simon Freakley), ir paskui paskirtam Nilui Kuperiui (Neil Cooper) buvo smarkiai permokėta už jų darbą. „Jokių stebuklų jie nepadarė, paslėptų „Snoro“ turtų neatrado, - įsitikinęs D.Arlauskas. - Privatininkas su savais pinigais tikriausiai elgtųsi kitaip, negu „Snoro“ atveju pasielgė valstybė, pirma nacionalizavusi banką, o paskui - į bankrotą. Ir dabar visų mokesčių mokėtojų pinigais finansuoja šitą brangų ir gerokai užsitęsusį procesą.“
Milijonai už inventorizaciją
Tą pačią dieną, kai buvo sustabdyta „Snoro“ veikla ir bankas nacionalizuotas, laikinuoju jo administratoriumi paskirtas tarsi iš dangaus nukritęs S.Friklis, Londone veikiančios mažai kam žinomos įmonės „Zolfo Cooper“ partneris.
Lietuvos banko valdyba nustatė šiam ponui 140 tūkst. eurų atlyginimą. Tačiau jau po 8 dienų, lapkričio 24-ąją po pietų, iš „Snoro“ į „Zolfo Cooper“ sąskaitą „Barclays“ iškeliavo 1 mln. eurų, o po kelių valandų - dar 1,4 mln. eurų. Iš viso per kelis kartus į minėtą sąskaitą buvo pervesta 4,834 mln. eurų.
Paaiškėjus šiems faktams, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikino, esą Londono specialistai, išmanantys tarptautines jurisdikcijas, nusipelno ir tarptautinių įkainių.
S.Friklis atliko inventorizaciją ir pranešė aptikęs, kad „Snoro“ turtas vertas maždaug milijardu eurų mažiau, negu oficialiai skelbiama. Iš pradžių jis dar siūlė padalyti „Snorą“ į gerą ir blogą bankus, bet paskui apsigalvojo ir pateikė išvadą, kad gelbėti „Snoro“ neverta, nes tai valstybei brangiai kainuos. O gal banko bankroto procesas kainuos dar brangiau? Juk jo galo nematyti, o daugiau kaip 50 mln. eurų susižėrė vien administratoriai su savo talkininkais.
Prokurorai paskubino pensiją
Brangiausiai mes visi mokėjome už arogantiškojo brito, taip pat „Zolfo Cooper“ atstovo, paslaugas. Jis taip pat pagarsėjo labai kvalifikuotu „Snoro“ turto parceliavimu už pusę kainos. Gal ir toliau būtų čia verslavęs, jei į viešumą nebūtų iškilusi afera. Paaiškėjo, kad N.Kuperis palaimino su dviejų gerai žinomų Lietuvos politikų vaikais siejamoms įmonėms užskaitas, draudžiamąją indėlių sumą viršijančias daugiau kaip 348 tūkst. eurų.
Kai tik tuo susidomėjo prokurorai, skrybėlėtasis ponas dingo iš Lietuvos ir pasiprašė išleidžiamas į pensiją. Nuo jam pateiktų įtarimų švaisčius svetimą turtą britas atsipirko itin įžūliai - „geranoriškai“ atlygino „Snoro“ kreditoriams padarytą žalą, esą iš asmeninių lėšų. Argi sunku, kai į pensiją išeini pilnomis kišenėmis?
Savam - lietuviška alga
Nuo praėjusių metų lapkričio 5 d. „Snoro“ bankrotą administruoja lietuvis, UAB „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis. „Vakaro žinios“ pasidomėjo, koks atlyginimas mokamas jam. Paskutinėje viešoje jo ataskaitoje, kuri apima 57 dienų laikotarpį nuo administravimo perėmimo iš N.Kuperio iki 2014-ųjų pabaigos, nurodoma, kad bankroto administratoriaus atlyginimas sudarė 70 tūkst. eurų. Kaip gali būti, kad lietuviškojo bankroto administratoriaus alga netgi didesnė nei N.Kuperio?
G.Adomonį šis klausimas prajuokino: „Gal ir norėčiau N.Kuperio atlyginimo, bet tai, kaip sakoma, tik girto dramblio svajonės...“
Jis paaiškino, kad didesnę dalį iš 70 tūkst. eurų atlyginimo bankroto administratoriui sudarė mokėjimai tam pačiam N.Kuperiui už praėjusį laikotarpį.
„UAB „Valnetas“ dalis šioje sumoje siekė kiek daugiau nei 17 tūkst. eurų, - patikslino G.Adomonis. - O šiemet kreditorių komiteto nustatytas atlyginimas „Snoro“ bankroto administratoriui yra 7009 eurai (įskaitant ir PVM) per mėnesį.“
Tai yra pastovioji atlyginimo dalis. Kreditorių komitetas 2015 m. II ketvirčiui yra patvirtinęs bankroto administratoriui 42 tūkst. eurų dydžio atlyginimą, susidedantį iš pastoviosios ir kintamosios dalies. Kintamoji dalis sudaro 21 tūkst. eurų (trims mėnesiams), o jos dydis priklauso nuo rezultatų.
„Snoro“ bankroto administratorių laimikiai
Saimonas Friklis, laikinasis banko administratorius
(oficialus laikotarpis 2011 m. lapkričio 16 - gruodžio 7 d., bet realiai dirbo 8 dienas)
Mėnesio alga - 140 tūkst. eurų (17,5 tūkst. eurų per dieną)
Kartu su konsultantais mums kainavo beveik 5 mln. eurų
Nilas Kuperis, bankroto administratorius
(2011 m. gruodžio 7 - 2014 m. lapkričio 4 d.)
Mėnesio alga - 29 tūkst. eurų (935,5 euro per dieną)
Kartu su konsultantais mums kainavo 46,963 mln. eurų
Gintaras Adomonis, bankroto administratorius
(nuo 2014 m. lapkričio 5 d.)
Mėnesio alga - 8500-7009 eurai (274,2-226,1 euro per dieną)
Kartu su konsultantais iki 2014 m. gruodžio 31 d. mums kainavo 1,219 mln. eurų
Rašyti komentarą