Atrodo per dideli
Seimūnas P.Gražulis tikina, jog valstybės įmonių vadovų algos siekia dešimtis tūkstančių: AB „Lietuvos dujos“ - 43 500 Lt, AB „Klaipėdos naf-tos“ - 19 861 Lt, Lietuvos banko - 19 900 Lt, VĮ Ignalinos atominės elektrinės - 16 536 Lt, AB „Lietuvos geležinkeliai“ - 13 889 Lt, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ - 12 500 Lt be priedų. Duomenys rodo, jog didžiausi iš 140 valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra energetikos įmonių vadovų, kurie siekia per 20 tūkst. Lt. Taip pat pastebima, jog valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra skelbiami neįskaičius priedų ir dažniausiai vadovaujančių pareigybių yra įsteigta daugiau nei viena.
Pagal siūlymą dirbančių valstybės tarnyboje, valstybės ir savivaldybių institucijose, valstybės ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose alga įskaitant priemokas ir premijas neviršytų 3 VMDU (6759 Lt), o įmonėse, kuriose valstybė turi daugiau kaip pusę akcijų, darbuotojų atlyginimas su priedais negalėtų viršyti 4 VMDU (9012 Lt).
„Tokiu būdu būtų atstatytas socialinis teisingumas. Nėra normalu, kai įmonių vadovai gauna du kartus daugiau negu prezidentas. Manau, tai piktina ir paprastus žmones. Tokį pasiūlymą buvau užregistravęs ir praėjusią kadenciją. Reikia pagaliau įvesti valstybėje tvarką. Minėtas sumas pasirinkau todėl, kad jos yra tikrai gana nemažos. Tiesa, jeigu atsiras norinčių tas sumas koreguoti, nebūsiu kategoriškas. Nemanau, kad įvedus tokias atlyginimų lubas labai daug kas išsilakstytų į privatų sektorių. Šventa vieta tuščia nebūna“, - „Vakaro žinioms“ sakė P.Gražulis.
Jauni pabėgtų
AB „Lietuvos geležinkeliai“, kurios visos akcijos priklauso valstybei, generalinis direktorius Stasys Dailydka tikino, jog ir šiuo metu valstybė savo įmonėms nemoka tiek, kiek būtų teisinga, mat Europoje bet kurios įmonės vadovas gauna apie 30 tūkst. eurų atlyginimą.
„Nesakau, kad dabartinių atlyginimų neužtenka, tiesiog tai nėra teisinga, palyginti su kitomis šalimis. Valstybė nemėgsta savo įmonių, nors turėtų jas gerbti ir galvoti, kaip pasiekti daugiau naudos. Negalima visų sulyginti. Mes esame didelė įmonė, kuriai tenka didžiulė atsakomybė. Aš, kaip vyresnio amžiaus žmogus, artėjantis prie pensijos, dar galėčiau kentėti ir su mažesniu atlyginimu, bet jauni žmonės yra ambicingi, jie už tokius mažus pinigus nerizikuotų. Toks sprendimas būtų didelė kvailystė. Reikia žiūrėti blaiviai ir mokėti realius atlyginimus, ypač atsižvelgiant į atsakomybę“, - sakė S.Dailydka.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus manymu, jų įmonės negalima lyginti su kitomis valstybinėmis įmonėmis, nes už daugelį jų ji yra dešimt ar dvidešimt kartų didesnė. Automatiškai didėja ir darbuotojų atsakomybė bei rizika.
„Aš kiekvieną dieną pasirašau sutartis su didžiausiomis sumomis. Aš dar užsigrūdinęs, o jaunas žmogus gali ir susirgti nuo tokios atsakomybės. Mes dieną naktį dirbam, važiuoja galingi 6 tūkst. tonų svorio traukiniai. Įsivaizduokite, kiek turto jie traukia. Lubų įvedimas paliestų ne tik vadovą, bet ir kitus darbuotojus. Jei vadovo alga būtų 6 ar 9 tūkst. litų, tai kokia tada turėtų būti mašinisto, dabar gaunančio apie 4 tūkst. litų, alga? O valytojos? Čia aišku tik pasvarstymai, tačiau reikia žiūrėti blaiviai“, - teigė S.Dailydka.
Jo įsitikinimu, jei mažėtų algos, jauni specialistai tikrai bėgtų į privatų sektorių, mat ten daug mažiau atsakomybės dirbant tą patį darbą. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo manymu, negalima tyčiotis iš jaunų žmonių, kuriems visko ir taip daugiau reikia - butą nusipirkti, vaikus išauginti, į mokslus išleisti ir pan.
„Apie valstybės vadovų atlyginimus negaliu kalbėti. Jie politikai. Gal politikai galėtų iš viso atlygio neimti. Galime mes apskritai visi už dyką dirbti. Bet iš kažko gyventi reikės. Jei rimtai, aš jau du kartus susitaikiau su atlyginimų mažinimu, trečias kartas nieko nepakeistų, tačiau jeigu būčiau jaunas, tikrai tokiu atveju tokio atsakingo darbo nedirbčiau“, - tikino S.Dailydka.
Romas LAZUTKA, Ekonomistas, sociologas:
Valstybės sektorius nėra kažkokia sala. Juk yra ryšys ir su privačiu sektoriumi, todėl jeigu yra susirūpinimas dėl didelių skirtumų tarp atlyginimų, tai reikia žiūrėti į visą ekonomiką. Lietuvoje itin nedrąsiai šnekama apie privataus sektoriaus atlyginimus arba pajamas. Kitose šalyse yra netiesiogiai reguliuojami ir šio sektoriaus atlyginimai. Valstybė tai gali daryti per mokesčius.
Valstybinį sektorių, aišku, reikėtų reguliuoti, tačiau juk ir dabar tai daroma. Net ir akcinėse bendrovėse, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, vadovai ne patys atlyginimus nusistato. Juos nustato valdyba, kurioje yra ir valstybės atstovai.
Reikėtų atsižvelgti ir į kitą aspektą, privačiame sektoriuje dažnai lemiamą persvarą turi ne tik pats atlyginimas, bet ir kitos gėrybės, pavyzdžiui, neribojamai naudojami automobiliai, poilsinės kelionės už įmonės pinigus ir pan. Šią sritį taip pat reikėtų sukontroliuoti, nes kitaip geri specialistai iš valstybinio sektoriaus bus perviliojami.
Taip pat reikėtų kažką daryti dėl viešųjų konkursų. Šiuo metu žmonės įsivaizduoja, kad viešieji konkursai nėra skaidrūs, todėl juose dalyvių paprastai būna nelabai daug. Žmonės įsitikinę, jog jei nesi iš anksto slapta parinktas, tai net nėra ko pretenduoti. Jei šie konkursai būtų skaidrūs ir realiai veiktų, rinką galėtumėme kontroliuoti per šias priemones. Jei skaidriame konkurse nebūtų dalyvių, galėtumėme galvoti, jog siūlomas atlyginimas yra per mažas. Jei konkurse dalyvių būtų pernelyg daug, būtų galima galvoti apie siūlomos algos mažinimą.
Lubos nėra taip aktualu, nes jos realiai kaip ir egzistuoja. Tačiau negali visų sričių sulyginti. Reikia atsižvelgti į konkurencinę aplinką. Lubos kai kur gali būti per aukštos, o kai kur - pernelyg žemos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą