Socialinės apsaugos ir darbo sričiai numatomi sisteminiai ir efektyvūs sprendimai

Šiose prioritetinės kryptyse per pirmąsias šimtą dienų, kuomet prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vairo stojo ministrė Algimanta Pabedinskienė, imamasi esminių pokyčių.

„Socialinės apsaugos sritis yra be galo svarbi kuriant gerovę mums visiems. Labai svarbu, kad įtraukdami kuo daugiau socialinių partnerių užtikrintume, jog žmonės mūsų valstybėje galėtų jaustis saugiai, gauti jiems reikiamą socialinę pagalbą, turėtų galimybes dirbti ir kurti, jaustųsi orūs. Per pirmuosius darbo mėnesius peržiūrėjome svarbiausias sritis ir problemas bei pradėjome žingsnius efektyviems sprendimams diegti“, - sako ministrė A. Pabedinskienė.

Atsižvelgiant į Vyriausybės 2013 m. prioritetus šiemet ministerija numato itin daug dėmesio skirti priemonėms nedarbui mažinti, plėsti socialinę partnerystę, užtikrinti efektyvią darbo biržų veiklą, sukurti efektyvią socialinės paramos sistemą, pasirengti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansavimo pertvarkai.

Sprendimai nedarbui mažinti

Vienas didžiausių iššūkių socialinės apsaugos sistemoje – gyventojų, o ypač jaunimo, užimtumo didinimas. Net ir atsigaunant ekonomikai, darbo vietų skaičius anaiptol neauga taip sparčiai, kaip reikėtų, tad būtina imtis kompleksinių priemonių šiam klausimui spręsti. Šiuo tikslu ministrės iniciatyva valstybės institucijų, verslo, nevyriausybininkų, akademinės bendruomenės atstovai šiuo metu rengia Nacionalinę užimtumo didinimo 2014-2020 strategiją, kurioje numatomos įvairios priemonės visų socialinių grupių – tiek jaunimo, tiek bedarbių, tiek mamų, priešpensinio amžiaus ir kt. – įtraukimui į aktyvias veiklas. Vyriausybei pirminės strategijos kryptys bus pristatytos balandžio 1 d.

Vienas iš pamatinių dalykų strategijoje jaunimo nedarbo problemai spręsti bus Europos Komisijos „Jaunimo užimtumo paketo“ nuostatos. Jomis numatoma užtikrinti, kad baigus formaliojo mokymo įstaigas, jaunuoliai per 4 mėnesius būtų įdarbinti arba jiems pasiūlyta kokybiška gamybinė praktika ar stažuotė, galimybės įgyti profesijos praktinių įgūdžių konkrečioje darbo vietoje. Šalia to numatoma diegti priemones, kurios leistų nesimokantiems jauniems žmonėms grįžti į švietimo sistemą, įgauti žinių bei darbinių įgūdžių, iš esmės skatinti jaunimo savanorišką veiklą bei verslumą.

Nemažiau aktuali problema – tam tikrų sričių specialistų trūkumas darbo rinkoje. Šiuo tikslu rengiamos priemonės patrauklesnėms profesinio mokymo, perkvalifikavimo sąlygoms.

Lengvinamos ir verslo sąlygos. Jau užtikrinta, kad paramą darbo vietoms būtų galima gauti paprasčiau. Iki šiol norint gauti paramą naujai darbo vietai įsteigti, darbdavys teritorinėms darbo biržoms turėjo pateikti banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą visai 100 proc. skiriamos subsidijos sumai. Šis reikalavimas sumažintas perpus.

Taip pat parengti teisės aktai, kurie leis palengvinti specifinę įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones tvarką, kad šios galėtų kuo greičiau aprūpinti verslo įmones laikinaisiais darbuotojais, kai joms to labiausiai reikia, t.y. neatvykus į darbą nuolatiniams darbuotojams ar pritrūkus darbuotojų skubiems darbams atlikti ar užbaigti.

Greta dabar esamų, rengiamasi teikti ir papildomas subsidijas verslumui skatinti (subsidijos iš dalies kompensuoti darbo užmokesčiui būtų teikiamos Verslumo skatinimo fondo paskolų gavėjams), tam numatyta 10 mln. litų struktūrinių ES fondų lėšų.

Siekiant skatinti kaimiškųjų teritorijų bedarbius dalyvauti laikino užimtumo ir darbinių įgūdžių palaikymo projektuose, pasirengta žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų įvedimui, kas palengvins samdyti žmones trumpalaikiams darbams, kurių atlikimas priklauso nuo gamtos sąlygų.

Nemažai dėmesio numatoma skirti ir darbo biržų veiklos efektyvumui didinti, kad jos realiai taptų pagalbininkėmis tiek darbo ieškantiems, tiek jį siūlantiems. Nuo 2013 m. sausio 1 d. visose teritorinėse darbo biržose jau įdiegtas į rezultatus orientuotos veiklos modelis. Konsultantui dirbant su bedarbiu ar įspėtu apie atleidimą žmogumi, bus įvertinamas jo pasirengimas darbo rinkai, motyvacija, pagal individualius poreikius numatytos konkrečios priemonės įsidarbinimo galimybėms padidinti. Nuo pasiektų rezultatų priklausys ir konsultanto įvertinimas.

Tvari socialinio draudimo sistema

Numatomos ir priemonės socialinio draudimo sistemos tvarumui užtikrinti. Siekiant mažinti valstybinio socialinio draudimo fondo deficitą, rengiami teisės aktų projektai, įgyvendinsiantys nacionalinės (bazinės) pensijos laipsnišką mokėjimo perdavimą valstybės biudžetui ir griežtesnį „Sodros“ lėšų naudojimą pagal paskirtį. Planuojama tobulinti teisinį reguliavimą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų rezervo sudarymo ir jo naudojimo tvarkos.

Iš esmės pasirengta pensijų sistemos pertvarkai, kuomet žmonės nuo šių metų balandžio iki rugsėjo turės apsispręsti kaip kaups pensijai ateityje: ar toliau kaups pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis, ar tęs kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės biudžeto, ar stabdys kaupimą.

Skaidri ir tikslinga socialinė parama

Taip pat jau parengti teisės aktų projektai, kurie leis užtikrinti, kad socialinę paramą gautų tie, kuriems jos iš tiesų reikia ir ja nebūtų piktnaudžiaujama. Asmenys taip pat bus skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, taip pat aktyviai įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą.

Siekiant skaidriau ir efektyviau skirstyti paramą, bus suteikta daugiau teisių savivaldybių administracijai priimant sprendimus dėl piniginės socialinės paramos teikimo. Numatoma nuo kitų metų socialinės pašalpos teikimą perduoti savivaldybėms vykdyti kaip savarankišką savivaldybių funkciją.

Jau parengti teisės aktų projektai, kuriais numatoma teikti socialinę paramą mokiniams šeimose ir šeimynose globojamiems vaikams bei asmenims, jei šie tęsia bendrojo lavinimo ugdymo mokslus suėjus pilnametystei ir gauna globos (rūpybos) išmoką. Taip pat numatoma didinti nemokamo moksleivių maitinimo aprėptį.

Diegiama ir modernizuota socialinės paramos šeimai informacinė sistema suteiks galimybę savivaldybių gyventojams gauti paslaugas neišeinant iš namų: pateikti pažymas ar prašymus, tuo pačiu sumažins krūvius klientus aptarnaujantiems darbuotojams.

Parengtas įstatymo projektas, leisiantis lanksčiau ir efektyviau teikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti mažas pajamas turinčioms šeimoms.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių gyventų bendruomenėje ir šeimose, o ne globos įstaigose, peržiūrima institucinės globos sistema.