Kultūros paveldas
Trečiadienį folkloru besidomintis uostamiesčio jaunimas bei Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės nariai Nemuno gatvėje, prie senos mokyklėlės, surengė akciją, kurioje priminė apie būtinybę saugoti istorinį paveldą.
Jaunųjų Klaipėdos istorijos saugotojų nepasitenkinimas miesto vykdoma kultūros paveldo politika buvo išreikštas originaliai - buvo imituojamas kūlimas spragilais, skanduojami tautosakiniai tekstai. Nuo akcijos dalyvių kliuvo ir istoriškai vertingų pastatų savininkams, ir valdininkams.
Nemuno gatvėje 1906 metais statytame pastate yra buvusi mokykla. Ji įtraukta į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Tokio tipo, raudonų plytų mokyklų, populiarių visame Klaipėdos krašte, uostamiestyje beveik nebėra. Priešais šį pastatą yra 1938 metais statyta dar viena mokykla.
"Šių pastatų likimas neaiškus, savininkai nežinomi. Senesniojo pastato būklė nebloga, bet jau pradėtos ardyti stogo čerpės, nupjauti lietvamzdžiai. Užteks kelių lietingų mėnesių, kad namas pradėtų pūti", - sakė istorikas, miestiečių iniciatyvinės grupės atstovas Dainius Elertas.
Pasak jo, šių pastatų ateitį tamsina ir tai, kad jie yra uosto plėtrai numatytoje teritorijoje.
Tai, kad jauniems žmonėms rūpi Klaipėdos istorinių pastatų likimas, istorikas vadina sveikintinu reiškiniu.
Priminsime, kad Klaipėdos miestiečių iniciatyvinė grupė kovoja už uostamiesčio istorinio veido išsaugojimą: ji reikalauja sustabdyti senosios Klaipėdos griovimą bei neleisti daugiaaukštės statybos senosiose miesto urbanistinėse erdvėse: senamiestyje, buvusiose dvarvietėse, vietose, kur yra išlikę senojo kraštovaizdžio elementų.
Per visą parašų rinkimo kampaniją po šiais reikalavimais pasirašė 1 151 žmogus, iš jų - 35 miesto svečiai. Padėti ir aštuonių užsieniečių - kinų, švedų, vokiečių - parašai.
Reikalavimai politikams
Beje, vakar D. Elertas miesto Tarybos posėdyje perskaitė viešą iniciatyvinės grupės kreipimąsi į Klaipėdos vadovus bei politikus.
Jame reikalaujama skubiai sustabdyti visų į saugomų paveldo objektų sąrašą neįtrauktų ir tame sąraše esančių Klaipėdos statinių, pastatytų iki 1945 metų, naikinimą, perduodant juos papildomai ekspertizei, taip pat grąžinti paveldo statusą pastatams bei urbanistinėms erdvinėms zonoms, kurioms jis buvo suteiktas iki 1990-ųjų, o vėliau panaikinta.
Atvirame laiške politikams reikalaujama bendrajame miesto plane nustatyti daugiaaukščių statybų zonas už Klaipėdos senųjų urbanistinių vietovių, sudaryti sąlygas visuomenei išsamiau susipažinti su ruošiamais projektais, juos pateikti spaudoje ir internete, o svarstyti patogiu gyventojams dienos metu.
Pasak D. Elerto, miesto valdžia bei visos Klaipėdos kultūros paveldą atsakingos institucijos turi parengti miesto paveldo puoselėjimo koncepciją, nuo šio darbo nuošalyje nepaliekant ir miesto visuomenės.
Rima ČELIAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą