„Stelmužės ąžuolas – vienas iš svarbiausių mūsų šalies gamtinio bei istorinio paveldo objektų, menantis daugelį Lietuvos istorijos laikotarpių. Tai mūsų tautos dvasinės stiprybės simbolis, kuris atsidavusių mokslininkų dėka niekada nedings – jau yra sukurti šio išskirtinio ąžuolo palikuonys, kuriuos ir dovanosime Lietuvai jos gimtadienio proga. Kviesime visus būti ąžuolais – įleisti savo šaknis čia, Lietuvoje, čia augti ir stiprėti“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Lietuvos valstybė, pasak ministro, yra tęstina ir amžina savo prigimtinėmis, susikurtomis, perimtomis kultūrinėmis ir valstybinėmis formomis, o tai simboliškai tinka ir garsiajam Stelmužės ąžuolui, kuris niekada nemirs, nes jo palikuonys – stelmužiukai – žaliuos Lietuvos miškuose.
Nuo 2007 m. Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje atnaujinti šio medžio tyrimai, siekiant regeneruoti kloninius ūglius ir išauginti medelius. Pasak stelmužiukų „mamos“ – Miškų instituto miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos dr. Sigutės Kusienės – prasminga išauginti ne tik Stelmužės identiškus klonus, bet ir, kol dar yra galimybė, sukurti šio senolio ąžuolo palikuonių kolekciją.
„Medžio ilgaamžiškumą lemia jo genetiškai užprogramuotas sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių kintančių aplinkos sąlygų ir išgyventi jų sukeliamą stresą. Galima tikėtis, jog stresą sėkmingai išgyvenę augalai ir ateityje pasižymės didesniu atsparumu bei ilgaamžiškumu. Tikėtina, kad išauginti sveiki išlikusių palikuonių klonai pasižymės ilgaamžiškumu ir atsparumu aplinkos neigiamiems veiksniams“, – teigia dr. S. Kusienė.
Zarasų rajone, Stelmužės miestelyje augantis ąžuolas – trečiasis seniausias ir galingiausias ąžuolas Europoje ir pats seniausias Lietuvoje, sulaukęs, kaip manoma, net pusantro tūkstančio metų. Ąžuolo apimtis – 9,58 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą