Stintų ištekliai: kodėl žvejų tinklai niekada neištuštės ir kas saugo šią žuvį?

Kasmet pasigirstantys nuogąstavimai, kad intensyvi žvejyba gali ištuštinti Baltijos priekrantę ir Kuršių marias, specialistų teigimu, neturi pagrindo. Stinta – unikali žuvis, kurios populiaciją labiau reguliuoja gamtos stichijos, o ne žvejų tinklai.

Gamtos sąlygos svarbiau už tinklus

Aplinkos ministerijos specialistai pabrėžia, kad stintų gausa labiausiai priklauso nuo hidrologinių sąlygų, o ne nuo sužvejojamo kiekio. Stintos yra trumpaamžės žuvys, todėl jos atsistato kur kas greičiau nei lėtai bręstančios rūšys.

Mokslininkų vertinimu:

  • Saugus limitas: Nepadarant žalos gamtai, galima sužvejoti iki 50 proc. visų stintų išteklių.

  • Jauniklių bumas: Periodiškai fiksuojami rekordiniai stintų jauniklių gausumai rodo, kad populiacija išlieka gyvybinga.

  • Laimikio paslaptis: Jei žvejai vienais metais sugauna mažiau, tai dažnai rodo ne žuvies trūkumą, o nepalankias oro sąlygas žvejybai.

Griežta kontrolė ir tarptautiniai susitarimai

Nors stinta laikoma atsparia rūšimi, jos ištekliai nėra palikti savieigai. Galioja griežtos taisyklės, užtikrinančios tvarią žvejybą:

  1. Neršto apsauga: Draudžiama žvejoti po neršto grįžtančias stintas, o prasidėjus masiniam nerštui, žvejyba visiškai stabdoma.

  2. Kvotų dalijimasis: Kasmet bendra Lietuvos ir Rusijos komisija nustato sugavimo limitus Kuršių mariose (pavyzdžiui, Lietuvai skiriama apie 470 tonų, Rusijai – apie 240 tonų).

  3. Įrankių ribojimas: Nustatyti konkretūs gaudyklių kiekiai ir leistinos žvejybos vietos.

Šios priemonės garantuoja, kad „Stintapūkio“ kvapas Kuršių nerijoje džiugins dar daugelį kartų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder