BNS žiniomis, teisėsaugos pareigūnai Klaipėdoje krėtė bendrovę „Hidrostatyba“.
Kaip informavo STT, tuo pat metu tyrime bendradarbiaujantys Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnai atliko kratą Latvijos akcinės bendrovės valdybos pirmininkės S. A. gyvenamosiose patalpose ir darbo vietoje. Ši bendrovė, kaip ir įmonė Lietuvoje, taip pat atlieka statybos ir rekonstrukcijos darbus.
BNS žiniomis, Latvijos pareigūnai atliko kratas šios šalies statybos bendrovės „BMGS“ valdybos pirmininkės Svetlanos Afanasjevos namuose ir darbo vietoje.
Pareigūnai įtaria, kad šios įmonės iš anksto galėjo susitarti dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygų, o veikdamos grupėje, valdomų įmonių naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę – pasirašė daugiau nei trim milijonais eurų brangesnę rangos sutartį.
„Tokia neteisėta veikla įmonės galėjo padaryti materialinę žalą Lietuvos valstybei, kadangi galėjo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl sąžiningos konkurencijos ir iškreipiami Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžti principai“, - nurodo STT.
Įtarimai kol kas niekam nepateikti. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Kaip anksčiau rašė BNS, „Hidrostatyba“ ir BMGS šių metų kovą laimėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) skelbtą viešųjų pirkimų konkursą dėl 139–140 krantinių, kuriomis naudojasi Vakarų laivų gamykla (VLG), rekonstrukcijos.
Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Klaipėdos bendrovės Vakarų laivų gamykla abi bendrovės rekonstruos už 14,837 mln. eurų. „Hidrostatyba“ ir BMGS buvo vienintelės antrą kartą Klaipėdos uosto direkcijos skelbto konkurso dalyvės.
Pirmą kartą skelbtą 139 ir 140 krantinių rekonstrukcijos konkursą direkcija dėl per didelių pasiūlytų kainų nutraukė pernai birželį. Tuomet „ Hidrostatyba“ ir BMGS darbus siūlė atlikti už 15,185 mln. eurų, jame taip pat dalyvavo Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonė „Latvijas tilti“ (15,609 mln. eurų) ir bendrovių „Borta“, „Vitras-S“ ir Estijos „Veralux Exitus“ konsorciumas (15,972 mln. eurų).
Malkų įlankos, kur VLG į plėtrą numačiusi investuoti apie 100 mln. eurų, krantines ketinama pritaikyti 14,5 metro gyliui.
Klaipėdos uostas per artimiausius 3-4 metus į pietinėje dalyje esančią Malkų įlanką ketina investuoti apie 150-180 mln. eurų. Uosto vadovai skelbia, kad iki 14,5 metro išgilintas kanalas leis pagerinti bendrovių konkurencingumą. Gilinimo darbus tikimasi baigti iki 2018 metų pabaigos.
Pernai birželį tiriant galimą korupciją STT krėtė Klaipėdos uostą, buvo sulaikytas infrasttruktūros departamento vadovas ir Latvijos pilietis.
Klaipėdos uoste aktyviai dirba dvi Latvijos bendrovės - „Latvijas tilti“ ir BMGS. „Latvijas tilti“ kartu su „Kamineros“ grupei priklausančia statybų bendrove „Borta“ 2016 metais buvo laimėjusi 11,7 mln. eurų vertės Malkų įlankos gilinimo darbų konkursą, o BMGS ir „Hidrostatybos“ konsorciumas už 14,952 mln. eurų (su PVM) turėjo rekonstruoti krovos bendrovės ir „Bega“ krantines.
Apie įtarimus korupcija neįvardintam uosto direkcijos skyriaus vadovui STT buvo pranešusi ir 2015 metų spalį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą