Sudrausminti triukšmadarius - įvairios sankcijos

Problema

Pavargę kovoti su triukšmaujančiais kaimynais uostamiesčio gyventojai dažnai susitaiko su esama padėtimi ir kenčia aukodami savo sveikatą. Kiti bando izoliuotis - storina sienas, sandarina langus. Nusivylę pažeidėjams skirtų policijos įspėjimų neveiksmingumu žmonės nežino, jog egzistuoja ne vienas kitas būdas nubausti triukšmadarius.

Problema egzistuoja

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyr. inspektorės Ninos Gedvilienės teigimu, gyventojai dažnai skundžiasi ne tik besilinksminančiais kaimynais, bet ir šunų lojimu. Lauke lojant vilkšuniams, greta stovinčio plytinio namo kambariuose, net ir uždarius langus su stiklo paketais, garso lygis leistiną normą viršija dieną iki penkių, o naktį - iki penkiolikos decibelų.

Daugiabučiuose blokiniuose namuose viršyti leidžiamą garso lygį galima netgi grojant pianinu, jei nesilaikoma specialistų rekomendacijų garso sklaidai mažinti. Pasak N. Gedvilienės, tokie konfliktai pačių kaimynų išsprendžiami gana greitai. Kur kas sunkiau yra kovoti su gyventojais, mėgstančiais klausytis garsios muzikos, sklindančios iš asmeninių galingų muzikos centrų. Dažnai taip elgiasi nepilnamečiai tėvams esant darbe. Inspektorės teigimu, kurtinančią muziką mėgstantiems žmonėms tiesiog stinga žinių apie triukšmo poveikį centrinei nervų sistemai, klausai bei virškinamajam traktui.

Gyventojai pasyvūs

Klaipėdos miesto VPK Savivaldybių policijos nuovados vyr. inspektoriaus Mariaus Vaičikausko teigimu, sovietiniuose daugiaaukščiuose gyvenantys žmonės turėtų nusiteikti tam, jog šie namai yra akustiškai pralaidūs, tačiau su nuolatiniu triukšmavimu taikstytis nederėtų. Paprasčiausias būdas yra kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą. Tada pradedami rinkti įrodymai, kuriais remiantis triukšmadarį būtų galima nubausti.

Pasak inspektoriaus, įrodymus surinkti ne visada lengva, nes žmonės į garso lygį reaguoja individualiai, ir kitiems kaimynams triukšmas galbūt netrukdo.

Paprastai žmonės vis dėlto kreipiasi į policiją ne po vieno, o po daugybės reguliarių patriukšmavimų. Anot M. Vaičikausko, gyventojai, kurie ateina, jau žino, kad vėl bus drumsčiama jų ramybė, o pokalbiai su kaimynais jokių rezultatų neduos.

Iškvietimų atvažiuoti sudrausminti triukšmaujančius kaimynus policija sulaukia kiekvieną savaitgalį, tačiau skundų Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ar Savivaldybei pateikiama retai. M. Vaičikausko teigimu, atvejų, kai kreiptasi į teismą, buvo gal tik pora. Pasak inspektoriaus, žmonės dažnai kenčia, niekur nesikreipia tikėdamiesi, jog galbūt kas nors kitas kaimynus sudrausmins.

Skiriamos baudos

Nepripažįstantiesiems kaimynų teisės į ramybę policijos pareigūnai arba Savivaldybės sanitarijos inspektoriai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriais remdamasi Savivaldybės administracinė komisija skiria baudas.

Gyventojui pateikus skundą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui ar Savivaldybei pirmiausia matuojamas garso lygis besiskundžiančiojo bute.

Fizikinių tyrimų laboratorijos inžinieriaus Mariaus Mažeikio teigimu, garso lygio matuoti vykstama suderinus laiką su skundo pateikėju. Pasitaiko atvejų, kai tenka vykti net po keliskart, nes pirmąsyk atvažiavus triukšmautojai jau būna aprimę.

Vėliau Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Ekspertizės arba Savivaldybės Sveikatos skyriai atlieka matavimo protokolų įvertinimą, ir skiriamos baudos.

Pasak N. Gedvilienės, Savivaldybės lėšos matuoti garso lygiui yra ribotos, todėl matuojama tuomet, kai skundžiasi grupė kaimynų arba socialiai remtini žmonės, pavyzdžiui, pensininkai. Pirmiausia yra ištiriama situacija, nes ne visuomet skundai yra pagrįsti. Pasitaiko atvejų, kai kaimynai šitaip tiesiog suvedinėja sąskaitas.

M. Mažeikio teigimu, Savivaldybės darbuotojams nusprendus, jog skundas nepagrįstas, gyventojai gali išmatuoti garso lygį savo lėšomis. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojos Dalijos Stasiuvienės, išmatuoti vieną tašką kainuoja 23 litus. Garso lygis gali būti matuojamas keliuose taškuose.

Šia paslauga naudojasi ir žmonės, norintys kaimynams įrodyti, jog jų keliamas triukšmas leidžiamos normos neviršija.

Paskutinis kelias - teismas

Pasak D. Stasiuvienės, Visuomenės sveikatos centras stengiasi padėti visiems besikreipiantiesiems, tačiau priemonės ne visuomet efektyvios. Pažeidėjams skiriamos baudos nėra pakankamai didelės. Priklausomai nuo aplinkybių galima skirti baudą nuo dvidešimties iki dviejų šimtų litų. Paprastai pirmąsyk, jei nėra lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas sumoka 60 litų.

Dažnas atvejis, jog triukšmauja bute be šeimininkų įsikūrę nuomininkai. Anot M. Vaičikausko, veiksmingiausias būdas netiesiogiai juos "nutildyti" - kreiptis į Mokesčių inspekciją. Jei nuomos sutartis neregistruota Savivaldybėje, šeimininkui bus skiriama pakankamai didelė bauda, ir nuomininkai bus iškeldinti.

Inspektoriaus teigimu, jeigu šių priemonių nepakanka, žmonės netgi gali kreiptis į teismą. Tokiu atveju reikėtų triukšmaujantiems kaimynams įspėti iškviesti policijos pareigūnus ir pateikti skundą Visuomenės sveikatos centrui. Policijos įspėjimų pažymų ir garso lygmens matavimo protokolo su išvadomis pakanka, kad būtų galima kreiptis į teismą. Triukšmadariai bus įpareigoti sumokėti baudą ar netgi atlyginti dėl triukšmo padarytą žalą.

Giedrė NORVILAITĖ